Vilkai vėl taikiklyje – prasidėjo medžioklės sezonas

Spalio viduryje prasidėjo vilkų medžioklės sezonas, kuris tęsis iki kovo pabaigos. Šiemet Aplinkos ministerija patvirtino tokį patį leistiną sumedžioti vilkų skaičių, kaip ir pernai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą – kaip ir praėjusį sezoną, Lietuvoje leista sumedžioti 341 pilkį, kadangi šių plėšrūnų populiacija mažai augo, išliko beveik tokia pati, kaip ir praėjusiais metais. Pernai medžiotojai viso limito neišnaudojo – nušovė 281 plėšrūną. Vilkų medžioklės sezonas šiemet, kaip ir kasmet, prasidėjo spalio 15 dieną ir tęsis iki kovo 31 dienos. Jei limitas bus išnaudotas anksčiau, tuomet vilkų medžioklė bus sustabdyta. Praėjusį sezoną Tauragės rajono miškuose sumedžioti septyni vilkai.

Pasak ministerijos, pastaraisiais metais vilkų daroma žala gyvuliams gana didelė. Iki 2024 m. rugsėjo 16 d. atlyginant žalą ūkininkams už papjautus gyvulius išmokėtos 131 000 Eur, iki 2023 m. rugsėjo 12 d. – 112 908 Eur, o iki 2022 m. rugsėjo 20 d. – 127 137 Eur kompensacijos.

Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Petras Kulikauskas informavo, kad šiemet tik Mažonų seniūnijoje buvo užfiksuoti du atvejai, kai nuo plėšrūnų nukentėjo trys veršiukai ir ožka, buvę aptvaruose ganykloje prie gyvenamųjų namų. Apskaičiuota 570 Eur žala. Pernai vilkai buvo aktyvesni – žalos Tauragės rajone padarė už 3284 Eur.

– Tikslinę paramą prevencinių priemonių taikymui prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, kiek paraiškų pateikiama pasinaudoti šia priemone, duomenų neturime. Ūkininkai taip pat gali kreiptis į savivaldybę ir gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinėms priemonėms diegti. Paraiškos priimamos dviem etapais nuo einamųjų metų gegužės 15 iki birželio 15 dienos ir nuo einamųjų metų spalio 15 iki lapkričio 15 dienos, – galiojančią tvarką nusakė P.Kulikauskas.

2005 m. buvo įvestas vilkų sumedžiojimo limitas, o 2014 m. Vilko apsaugos planas buvo patvirtintas naudojantis kitose šalyse atliktais tyrimais, kadangi duomenų iš Lietuvos teritorijos buvo minimaliai. Pasak Vilniaus universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorės dr. Renatos Špinkytės-Bačkaitienės, 2018 m. buvo žengtas didelis žingsnis pirmyn – pradėti išsamūs sumedžiotų vilkų tyrimai, sukurta stambiųjų plėšrūnų ir jų veiklos registravimo sistema Biomon.lt. Nuo tada iki šiol iš kiekvieno sumedžioto vilko imami mėginiai (raumens, danties ir gimdos) moksliniams tyrimams populiacijos būklės ir jos pokyčių nustatymui.

Genetiniai tyrimai atskleidė, kad Lietuvos vilkų populiacija buvo patyrusi reikšmingą genetinės įvairovės sumažėjimą, kadangi apie 1970 m. Lietuvoje tebuvo maždaug 40 vilkų. Dėl išaugusio vilkų skaičiaus ir efektyvios imigracijos genetinė šių plėšrūnų įvairovė jau pilnai atsistatė. Pasak mokslininkų, išryškėjo įdomus vaizdas – tarsi Lietuvoje gyventų vilkai žemaičiai, aukštaičiai ir dzūkai/suvalkiečiai pagal genetinį panašumą. Žemaitijos regiono vilkai, likę nuošaliau migracijos linijų, išsaugojo savo genetinį savitumą. Stiprus pietinės Lietuvos vilkų populiacijos genetinis savitumas dėl vilkų srautų iš Lenkijos. Manoma, kad rytų ir centrinės Lietuvos vilkų genetinį panašumą lemia migracijos iš šiaurės rytų pietų link.

Tyrimai paneigė gandą, kad Lietuvos miškuose gyvena vilko ir šuns mišrūnų. Nors kažkuriose protėvių kartose buvusių hibridizacijų aptinkama, tačiau šuniškų genų atvejų nedaug. Tokie hibridai gali atrodyti kaip grynakraujai vilkai, todėl būtina tirti genetiką. Pavyzdžiui, prie Vilniaus sumedžiota penkerių metų amžiaus patelė turėjo 44 proc. šuniškų genų, nors atrodė kaip tikras vilkas. Prie Prienų sumedžiotas 11 metų vilkas turėjo 67 proc. šuniškų genų, kurie „išlindo“ tik snukio spalvoje – kailis apie nasrus buvo tamsus. Pasak mokslininkų, ištyrus per 1000 vilkų nepasitaikė atvejo, kad būtų kryžminęsi artimai giminiški vilkai.