Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Klausimas labiau kvailas nei juokingas. Tačiau neskubėkite jo atmesti: viskas priklauso nuo to, kaip šitas komercinis (arba investicinis) pasiūlymas bus pateiktas.
Gali būti, kad jums paskambinęs pilietis prisistatys kažkur labai girdėta pavarde; gali būti, kad jis paminės tauragiškiams gerai žinomo verslininko vardą ir prasitars, kad ką tik su juo ir apie jus šnektelėjo. O paskui kalba gali pasisukti apie tai, kad būtent šiuo metu TV bokštą valdantis Vilniaus telecentras imasi naujų inovatyvių projektų, kuriems reikia daug pinigų. Tad ir jūsų santaupos būtų tinkamai investuotos: lėšos ne tik nenuvertėtų, bet ir geras palūkanas atneštų…
Tačiau realybė yra mažiau graži: per pustrečio šių metų mėnesio tokie patiklūs Lietuvos „investuotojai“ (ir pirkėjai, bandę prekes įsigyti internetiniuose portaluose, ir močiutės, nuo nemalonumų gelbėjusios savo anūkus) jau prarado beveik 3 milijonus eurų. Negrįžtamai.
Žinoma, tolimos nelaimės ir nepažįstami sukčiai, apie kuriuos žiniasklaida praneša, tik vieną mintį diktuoja: na, jau su manimi taip niekuomet neatsitiks. Ar tikrai? Priminsiu informaciją, kurią mūsų laikraštis jau yra skelbęs. Praėjusių metų spalį tauragiškis, suviliotas internetinio pranešimo apie parduodamas medžio granules, prarado 8300 eurų. Drabužėlių per elektroninę prekybą nusipirkti bandžiusios ponios (viena – antradienį, o kita – trečiadienį) prarado atitinkamai 1180 ir 1985 eurus. Buto remontininku pasiskelbusiam aferistui dar vienas tauragiškis pervedė avansą – 800 eurų: pervedė į sąskaitą, kurios rytojaus dieną nebeliko. Ir – netipinis „naujasis“ (berods, Skaudvilėje išbandytas) variantas: į namus pensininkei paskambinusi ponia prisistatė esanti ligų prevencijos centro (tokio Tauragėje nėra!) darbuotoja: pakvietė „sveikatą pasitikrinti“. Ir taip išviliojo asmens duomenis. Klausiate, kuriam tikslui? Ogi tam, kad paskui apgautosios pavarde paimtų greitąjį kreditą.
Daugiau pavyzdžių ir jūs galėtumėte pateikti. Tad klausimėlis – vienas vienintelis: kaip ir kas atsitinka, kad visiškai neišmanus skambutis susuka protą šiaip jau mąstantiems ir nemažos gyvenimo patirties turintiems žmonėms?
Anos savaitės įvykis. Skambinu pažįstamai (ne tik man, bet ir visai Lietuvai pažįstamai) gydytojai. O ji sako: „Netrukdyk! Laimėjau loterijoje: dabar bėgu į kioską SIM kortelių pirkti. Kai telefonu sudiktuosiu jų kodus, gausiu 500 eurų…“ Šiaip taip pavyko sustabdyti. Bet tai buvo nelengva. Tad kas tą protą „susuka“?
Geriausiai į klausimą atsako psichologų darbai. Patikėkite: net Lietuvoje šia tema disertacijų prirašyta. Betgi nestudijuojame mes jų, nes „mūsų tai jie neapgaus…“ O ir žurnalistai, apie nukentėjusiuosius rašydami, paprastai jų nesigaili: nurašo viską senatvei ir silpnaprotystei (Tiek to, nevardysiu nukentėjusių Seimo narių. Bet ne vieno būta).
Už pavardijimą vertingesnės yra instrukcijos. Ir psichologų nurodytos mūsų pačių klaidos. Štai tokios: patiklumas (Taip, gal jūs itin geras žmogus. Bet pripažinkite: jei netikite rinkiminiais pažadais, kuriuos žeria jums tik iš ekrano pažįstamas, tai kodėl tikite Nepažįstamuoju?). Bet ne tai svarbiausia. Ar žinote, kas yra ceitnotas? Tai laiko stygius ėjimams apgalvoti. Sukčius tai žino. Ir todėl spaudžia jus: „Privalote tai padaryti dabar: dabar – paskutinė galimybė“. Arba: „ Liko vienintelė prekė…“ Ir t.t.
Brolis pakliuvo į avariją? Anūkas sužeidė vaiką? Stabtelkite, „naujieną“ išgirdę. Paprašykite, kad paskambintų jums po 5 minučių: per tą laiką su kuo nors pasitarsite.
Dar niekas nepaskambino ir neapgavo? Puiku! Vadinasi, šiandien sutaupėte laiko internetui: siūlau jame paskaityti apie Miltono-Eriksono hipnozę. Turėtų praversti.
O jei vis dėlto paskambino? Trys ketvirtadaliai tokių skambučių baigsis, kai pašnekovo paprašysite kalbėti lietuviškai. Likusieji niekuomet jūsų numerio nebesurinks, jei būsite paruošę namų darbus, t.y. pasakysite sandorį siūlančiajam, kad turite pasitarti su žentu, dirbančiu… policijoje (Nekaltas melas visuomet pateisinamas. Ir pasiteisina).
Nenustebkite. Kartais jaunesni pasišaipo iš vyresniųjų, kryžiažodžius sprendžiančių. Girdi, tai toks ir tėra senolių sportas. Tačiau psichologai įrodė: kryžiažodžių „graužikai“ į spąstus retai įkliūva, nes yra išsiugdę kritinį mąstymą. T.y. moka atmesti atvejus, kurie netinka.
Ir dar vienas patarimas, kurį patarčiau dažniau taikyti net kasdienėse situacijose: pagaliau išmokite sakyti „Ne!“ Ne visiems, ne visada, bet tada, kai reikia.
Gali būti, kad šį penktadieninį tekstą skaito ir tie, kurie kada nors kaip nors jau buvo apgauti. Tikriausiai taip ir yra, nes ant sukčių kabliuko, sako, buvo užkibęs bemaž kas dešimtas lietuvis. Bet graužtis dėl to nebereikia: jūs ne vieninteliai.
1925-aisiais išgarsėjo sukčius iš JAV B.Lindas, kuris 99 metams už 100 tūkstančių dolerių kažkam sugebėjo išnuomoti Baltuosius rūmus. Apie 15 kartų užfiksuoti bandymai „parduoti“ Eifelio bokštą. Tad būkite atsargūs: panašių bandymų dar bus.
