Baltarusija kovoja, Naisiai minko molį

Dalintis:

Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės, dar vadinamos Žoline, jau pasiliko už nugaros.  Mano bobutė turėjo tvirtą nuostatą, kad maudytis upėse ir ežeruose galima tik nuo Sekminių iki Žolinės, tuomet vanduo yra švarus ir ligų neprišauks. Bobutės neklausiau, bet iki šiol rugpjūčio 15-oji atneša žinią, kad vasara baigėsi.

Šiemet šventinant žolynus akys krypo į rytus vis pasvarstant, ar iš ten ateina šviesa, ar mongolų ordų palikuonys.

Iš rytų saulė tekėjo, teka ir tekės, bet humanizmo ir civilizacijos šviesa niekada Lietuvai paskui saulę nekeliavo. Keliavo tik agresija. Nesvarbu kas Rusijos valdžioje buvo, bet vos prasikalę demokratijos ir teisingumo vilties daigai kaskart nuvysdavo arba buvo brutaliai ravimi paliekant piktžoles. Kai savus baudi, tai ir kaimynus reikia mokyti. Iš rytų nuolat veržėsi išbadėjusių ir nusmurgusių karių  banga net dvidešimtajame amžiuje negebėjusių atskirti sviesto nuo lašinių. Šiandien – atskiria, bet agresijos yra ne ką mažiau, tereikia pasižiūrėti į Krymą, ar Ukrainos rytus, kur kasdien žūsta žmonės.

Dabar į tą pusę dairomės, nes vis kirba sužinoti, kaip ten gudai laikosi, ar dar renkasi į mitingus, ar dar streikuoja.? O gal jų pačių (ne)valdžia bananais išdaužė ir į cypę sugrūdo, gal demokratijos vėjo dvelksmas vėl ilgam suvaldytas?

Regis, kad šįkart priešpaskutiniam Europos diktatoriui atėjo neramios dienos ir turbūt ne iš piršto laužtos naujienos, kad jis Rusijos pusėn žiūri ir ne tik pagalbos, bet ir prieglobsčio ieškodamas. Per savaitę paaiškės, ar batka  padus pasipustys, ar bandys kovoti iki paskutinio ūso plauko daužydamas protestuotojus.

Yra ženklų, kad Aliaksandrui Lukašenkai teks trauktis,  bet niekas lažybų dėl to eiti nenori. Mažai kas lažintųsi ir dėl to, kokia Baltarusija bus poryt. Rinksis rytus ar vakarus, o gal rytai pasirinkimo teisės nepaliks?

Įvykiai kaimynystėje galvos skausmo sukėlė ir Lietuvos lyderių pozicijose tupintiems asmenims. Jei prezidentas Gitanas Nausėda bandė kažką nuveikti ir kūrė trijų žingsnių planą, kuris planu ir liko, tai premjeras Saulius Skvernelis buvo linkęs geriau patylėti, tik vienu komentaru feisbuke praėjus savaitei po rinkimų Baltarusijoje pasidalijo. Iš jo buvo galima sužinoti, kad su kolegomis iš Latvijos ir Estijos priėjo prie išvados, kad rinkimai kaimyninėje valstybėje nebuvo demokratiški. Trise drąsiau, bet iki tol – spengianti tyla. Šia tema kalbėti pavesta užsienio reikalų ministrui.

Iki šiol tyli ir valdančiosios frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis mieliau kviečia visus rinktis Naisiuose ir molio minkymo terapiją išbandyti, nei turi noro įvertinti Baltarusijos mentų žiaurumą, kurį jie demonstravo suimtųjų atžvilgiu.  Dainius Kepenis feisbuke ragina žmones išmokti teisingai  kramtyti, o Aurelijus Veryga nusprendė, kad pakaks savo profilį baltarusiška vėliava papuošti, bet burnos nepravėrė (jei neklystu, ministras Lietuvos šaulių sąjungos narys yra).

Tai yra populiariausios (anot paskutinės socialinės apklausos) partijos lyderių moralinis pasirinkimas – nesakyti nieko, negirdėti nieko, nematyti nieko. Tegu kaimynų omonininkai negailestingai daužo savo bendrapiliečius, geriau patylėsim, nes dar reikės aiškintis, kodėl koalicijoje esančios Lenkų rinkimų akcijos vadovai Lukašenkai simpatizuoja. Šiame kontekste tinka ir socialdemokrato Gintauto Palucko pasvarstymai apie žmogaus gyvybės svarbą. Svarstymų – daug, drąsos ir atsakomybės veikti – mažai, kaip ir gebėjimų turėti planą, kaip vienu ar kitu atveju elgtis Baltarusijoje žlungant režimui. Iki rinkimų į Seimą liko mažiau nei du mėnesiai…

Dalintis:

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.