Be druskos, pipirų ir aistros

Po kelių savaičių vyksiantys rinkimai į Lietuvos Seimą pelnys neįdomiausių vardą, nes per 30 atkurtos nepriklausomybės metų tokio nuobodulio dar neteko regėti.

Optimistai bando rasti objektyvių politikų nuovargio priežasčių, neva idėjų badas neužklupo netikėtai – rinkimai į savivaldą, Europarlamentą, prezidento rinkimai taip nualino intelektualinį lauką, kad jame sunku rasti šviežių želmenų.

Pesimistai pirštu prikišamai rodo, kad partijas užvaldė tingumo virusas, kad visiems tinka ir patinka esama padėtis – pozicija neraško tautos meilės vaisių, bet jų nesiekia ir opozicija, kuriai visai šilta ir patogu Seimo užpečkyje kiurksoti: duonai pakanka, o dėl progreso tegu naivūs idealistai kovoja. Deja, šiemet net tarp nesisteminių partijų sunkiai idealistų rasi. Lyg dešimtmečius tuščiai jėgas švaisčiusių piktų marginalų pulkai nepaliko dirvos beprotiškai gražių idėjų šaknims rasti.

Sistemos tarnai savo tingumą pandemija teisina ir pinigus taupo. Kam juos aiškinimui ir vilionėms leisti, jei ir taip galima prognozuoti, kad kažkiek vietų Seime gausi ir ketverius metus atlyginimas sąskaitą pasieks. Keistoka, kad dėl rytdienos ekonomikos DNR milijardų dalybų irgi niekas aistringai nekovoja.

Debatai. Mortos Mikutytės nuotrauka

„Tauragės kurjerio“ redaktorė pasiūlė pasvarstyti, kokį meniu gauna politika besidomintys tauragiškiai, kuriems spalio 11 d. teks balsuoti už žmones, ketverius metus vairuosiančius Lietuvos valstybės laivą. Vienas iš 141 jūreivių tiesiogiai bus išrinktas tauragiškių balsais, bet rinkėjams apsispręsti negaliu padėti, tik raginu patiems susirasti kandidatų biografijas. Gal jos pagelbės padėti kryželį prie kandidato pavardės. „Kryželis“ skamba dviprasmiškai, bet jį teks nešti nusprendusiems prisiimti atsakomybę, o ne tik norintiems valdžios regalijų ir didesnio atlyginimo nei rinkoje gebėjo rasti. Nebepamenu, kuris iš dabartinių Seimo narių džiaugėsi, kad parlamentaro alga jo šeimai nebeleis badauti. Ubagų, ne tik dvasios, kiekvienas Seimas sulaukdavo.

Redaktorės paragintas dvi valandas feisbuke klausiausi Tauragės politikų debatų, kuriuos surengė jaunimo judėjimas „Žinau, ką renku“. Nuoširdžiai prisipažįstu, kad buvo nuobodu, o jei ne renginio moderatorius Žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius, manau, ne vienas žiūrovas net salėje būtų prisnūdęs. Aštresnės diskusijos tarp pretendentų nebuvo: visi lyg iš popierėlių kartojo išmoktą tekstą. Gera žinia – nebuvo išsakyta ir daug kvailysčių, prastesnė – neatrodo, kad nors vienas kandidatų Vilniuje būtų matomas. Bet gal taip tauragiškiai įpratę: prieš ketverius metus jų deleguota Aušrinė Norkienė Seime nelabai kuo išsiskyrė ir įstatymų leidimo fronte nedaug nuveikė.

Kad ir kokių pastaruoju metu turėjom patirčių (Dalia Grybauskaitė tvirtai laikė valstybės lyderio vairą, o Andrius Kubilius su Algirdu Butkevičiumi tik padėjo laikytis pasirinkto kurso), šiandien sunku suvokti, kas stovi ant kapitono tiltelio. Gitanas Nausėda, Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, o gal ant jo jau lipa Ingrida Šimonytė?

Po Vytauto Landsbergio nė vienas Seimo pirmininkų negebėjo tapti valstybės lyderiu. Galbūt Irena Degutienė su patriarchu galėtų bent varžytis, o kitiems tenka sėdėti ant istorijos atsarginių suolelio. Visgi Seimo vaidmuo buvo, yra ir bus vienas svarbiausių valstybės valdyme. Tik Seimo nario pareigos neturėtų būti suvokiamos kaip iš dangaus nukritusi malonė ketverius metus gauti garantuotą atlyginimą ir šeštadienius leisti miestelių šventėse.

Pasiklausęs pretendentų, galiu konstatuoti, kad tauragiškiams pateiktas gan prėskas meniu, bet visada galima pasiguosti, kad galbūt toks maistas yra sveikas.