Briliantinė ministro migla

Dalintis:

Rimvydas Valatka, ištikimas „Tauragės kurjerio“ draugas ir nuolatinis autorius, pernai pradėdamas ciklą impresijų iš Tauragės Bažnyčių gatvės, nusibrėžė imperatyvą rašyti tik teigiamomis temomis ir tekstą guldyti ramia nata.

Ir man labiau patinka optimizmo kasdienybės padangėje ieškoti, bet ne visad pavyksta jo rasti.

Liūdnai, bet teisingai ponas Rimvydas pastebėjo, kad valdžios kritikų (nesvarbu, kas tuo metu Olimpe sėdi) nuolatos mažėja. Mat tiesą į akis sakyti nepatogu, nenaudinga, o kartais netgi rizikinga.

Kaip rodo „Tauragės  kurjerio“ patirtis, užkliudyti vertybių skalėje pasiklydusį liūtą yra pavojinga, mat nuo pasiutligės senokai skiepytas žvėris gali grasinti prieš kelis dešimtmečius pamirštais „tulpinių“ metodais. Pamirštama, kad „tulpiniai“ vysta už grotų: žmogiškasis kvailumas ir valdžios svaigulys sukuria nebaudžiamumo iliuziją.

Tereikia pažiūrėti, kaip per kelis mėnesius pasikeitė sveikatos reikalų ministro retorika, kaip aukštai pakilo arogancijos ir demagogijos lygis.

Tereikia pažiūrėti, kaip per kelis mėnesius pasikeitė sveikatos reikalų ministro retorika, kaip aukštai pakilo arogancijos ir demagogijos lygis. Karantino pradžioje jis šaipėsi iš kaukes perkančiųjų, melavo, kad testų ir apsaugos priemonių yra daugiau nei pakankamai bei rekomendavo sunerimusiems rankas briliantine žaluma dezinfekuoti.

Šiandien jis kalba priešingai, o buvimas dėmesio centre užaugino sparnus dar drąsiau miglą į akis pūsti.

Dar prieš kelias savaites aiškinęs, kad nedraus gydytojams dirbti keliose darbovietėse, tą jau padarė. Kas laukia mažesnių gydymo įstaigų, kuriose nuolatos trūksta specialistų, nesunkiai galime nuspėti. Nesunku prognozuoti, kas laukia ir jų pacientų, bet ministrui tai mažiausiai rūpi. Kaip ir nerūpi, kad dėl karantino metu jo sugalvotų „algoritmų“ šimtai tūkstančių žmonių negavo būtinų paslaugų.

Kas atsakys už mirti pasmerktus kraujagyslių ligomis sergančiuosius, kurie patyrę insultą ar infarktą turi valandų valandas laukti tyrimų rezultatų dėl koronaviruso, o tik tuomet jiems suteikiama pagalba. Turbūt neverta kalbėti apie žmones, kuriems prieš karantiną įtarta onkologinė liga, tačiau specialisto konsultacija nesuteikta. Anksčiau ar vėliau yla išlįs iš maišo.

Turiu nuvilti ekspertus, aiškinančius, kad po pandemijos pasaulis jau niekada nebebus toks, koks buvo. Gal kaukių bus ir daugiau, tačiau žmogaus prigimties jos nepakeis.

Karantino metu stebėjome daug gražių pavyzdžių – nuo kilusių savanorystės judėjimų, labdaros akcijų, padėkos medikams iki elementarios kaimyno pagalbos kaimynui.

Bet niekur nedingo ir netolerancija, pyktis, pavydas bei tamsumas. Socialiniuose tinkluose iš pradžių buvo koneveikiami iš atostogų užsieniuose grįžtantieji (ministras kaltino atostogaujančius medikus), vėliau – emigrantai, o šiandien skamba raginimai izoliuoti visus, kurie saugaus atstumo nesilaiko. Nesunku pastebėti, kad ir į apsikrėtusiuosius virusu žvelgiama su pykčio dalele: patys kalti, nesisaugojo, o gal net provokavo…

Tam įtakos padarė ir valdžios, kuri kasdien grasino baudomis bei policijos užtvaromis, elgesys. Karantinas iš politinio letargo miego pažadino net premjerą, nes tokiu metu jis jaučiasi reikalingas, o bizūnu ir nurodymais valdyti miela bei įprasta. Todėl iš Seimo tribūnos smagu niekus tauzyti apie praėjusių metų pasiekimus ir visiškai nesvarbu, kad iki praėjusio savaitgalio verslo rėmimo planas buvo įvykdytas tik 2 procentais. Psichologai įspėja, kad dėl didėjančio nedarbo, verslo ateities neapibrėžtumo po pandemijos seks savižudybių banga, kuri gali būti didesnė nei viruso sukeltos mirtys. Neatrodo, kad tai šiandien rūpėtų ministrui su premjeru, kaip ir ramiai snaudžiančiam prezidentui.

Dalintis:

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.