Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Apie ką kalbėsimės eidami į mišias Bažnyčių gatvėje ar susėdę prie šviežių bulvių kugelio? Žinoma, kad apie kunigo prastai išlygintą sutaną, apie tai, kad bažnyčioje šalta, kad nesvarbu, jog klimatas keičiasi, bet šaltis ir drėgmė nesitraukia, o sniegas vėl kelininkus netikėtai užklups.
Prie kugelio apkalbėsime kaimynus. Bet ir po mišių, ir po kugelio atsiras noras ir „svarbesnius“ klausimus aptarti – kas bus su Lietuva naujai valdžiai atėjus?
Kažin kodėl neabejoju, kad bus gilių atodūsių: „iš bobų nieko gero nereikia tikėtis“ ir dūsaus ne tik vyrai. Nepaisant pokyčių, Lietuva, ypač tolėliau nuo didžiųjų miestų, vis dar patriarchališka. Nors daugelis kalba, kad negalima apie žmones spręsti per lyties prizmę, stereotipai dar gajūs.
Nepamirškime, kad dvi kadencijas į prezidentes rinkom Dalią Grybauskaitę, bet Ingridos Šimonytės, Viktorijos Čmilytės ir Aušrinės Armonaitės trijulė prie valdžios vairo konservatyviau nusiteikusiems visuomenės sluoksniams gali atrodyti įtartinai. Tik nereikia ignoruoti fakto, kad šalia yra Gabrielius Landsbergis ir trijų partijų nariai, kurie turi savo svajones bei matymus.
Politika, deja, pilna intrigų, sostų karai niekad nesiliauja ir tik iš kokio draugo peilio į nugarą sulauksi. Pradžia visada atrodo graži, tačiau vėliau interesai ima viršų.
Gal todėl netyla spėliojimai, kaip trims damoms pavyks tarpusavyje sutarti, ar G.Landsbergiui užteks užsienio reikalų ministro posto, ar Gentvilai nestumdys V.Čmilytės po politinių šachmatų lauką. Kas yra Laisvės partija – dviejų klausimų (kanapių dekriminalizavimo ir tos paties lyties partnerytės) ir viešųjų ryšių produktas? O gal tik tramplinas jauniems bebrams korupcijos koridoriais pasivaikščioti?
Norėčiau tikėti, kad naujoji valdžia atsineša naujos politinės kultūros, kad galima tikėti I.Šimonyte, kuri pažadėjo girdėti, ką sako tauta, ne dalis jos, o visi rinkėjai, net tie, kurie balsavo už Petrą Gražulį ar Valdemarą Valkiūną.
Nueinanti valdžia buvo pakilusi į puikybės bokštą, nuo kurio manėsi žinanti, kas yra teisinga bendruomenei, gal todėl ir pralaimėjo visus rinkimus, kuriuos tik galėjo. Socialdemokratai irgi vis gauna į kaulus, bet gal lyderio problemos jiems koją kiša.
Iki šiol klausimai apie pasikeitusią valdžią iš esmės buvo tik rašymas šakėmis ant vandens, nes vienos iš šių partijų mes išvis nematėme valdžioje ar net Seime, o kitos dvi į valdančiąją koaliciją sugrįžta po aštuonerių metų pertraukos. Štai Seimo dauguma pradėjo žaisti žaidimus ir nepatvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatės į Seimo vicepirmininkus. Čia įžvelgiu Jurgio Razmos ranką, jis mėgsta tokias kombinacijas. Tik ar reikėjo?
Todėl Ramūnas Karbauskis gavo pretekstą atsistatydinti iš Seimo narių, dabar jo ašaromis patikės ištikimieji sekėjai. Šioje vietoje vis prisimenu, kad iš skęstančio laivo pirmiausiai bėga žiurkės, o kapitonas lieka iki pabaigos ir bando laivą per audras suvaldyti. Primenu ir tai, kad žmonių atmintis trumpa – pirmasis skandalas, supurtęs praėjusios kadencijos Seimą, buvo Gretos Kildišienės istorija. Ar kas nors dar prisimenate, kas ten tiksliai įvyko?
Sunku spręsti, ar į opozicijos valtį nublokštiems žaliems valstiečiams nėra galimybės vėl pasiekti išsvajotąjį valdžios krantą. Ketverius (gal mažiau) metus irkluoti nelengva, bet taip grūdinasi komanda, jei tik ji yra ir jėgų neprarado dėl lyderio dingimo į krūmus.
Šią savaitę Seimas turės balsuoti už kandidatę į premjerus. Pandemija guldo vieną po kito pozicijos narius, reikės ir opozicijos narių balsų, kad I.Šimonytė galėtų tapti Vyriausybės galva. Gal ne laikas niekais užsiimti, kai Hanibalas (COVID-19) prie vartų?
