Pasaulis ir toliau kaunasi su grėsme, kurios galėjo tikėtis, bet nesitikėjo. Prieš daugiau nei dešimtmetį epidemiologo Larry Brilliano atliktoje apklausoje 90 proc. jo kolegų sutiko su teiginiu, kad per artimiausią dviejų kartų gyvenimo laikotarpį pasitaikys pandemija, kuri užkrės apie 1 milijardą žmonių ir nusineš 165 milijonus gyvybių.
Nepaisant to, COVID-19 užklupo neplanuotai. Valstybės desperatiškai siekia pertemptoje rinkoje įsigyti būtinąsias apsaugos priemones ir grąžo rankas dėl anksčiau padarytų klaidų. Pavyzdžiui, prieš pat kylant pandemijai Belgija sunaikino šešis milijonus apsauginių medicininių kaukių – FFP2 tipo, laikomo efektyviai apsaugančiu nuo COVID-19. Jos buvo įsigytos 2009 metais, kovojant su kiaulių gripu, ir baigė galioti.
Tuo metu mokslininkai įvairiose planetos laboratorijose dirba ieškodami vakcinos ir vaistų, kurie palengvintų ligos eigą. Kol kas iki konkrečių rezultatų, kurie galėtų būti pritaikomi masėms, dar toloka, bet pirmieji vakcinų bandymai su savanoriais jau pradedami. Tai leidžia tikėtis, kad apsisaugojimo nuo naujojo viruso būdas atsiras per rekordiškai trumpą laiką.
Bet gintis nuo COVID-19 bus sunkiau, jei trūks solidarumo. Sidnėjaus universiteto tyrimas rodo, kad Australijoje socialinio atstumo laikymasis yra efektyvus tik tada, jei kontakto su kitais asmenimis kryptingai vengia bent 80 proc. populiacijos. Jei socialinio atstumo sąlygų laikosi tik 70 proc. populiacijos, tuomet viruso sklaida iš esmės nėra pristabdoma. Tai dar vienas įrodymas, kad šiame mūšyje svarbus kiekvieno asmens indėlis.
Visgi greta svarstymų apie viruso plitimą jau pasigirsta kalbų ir apie būtinybę normalizuoti situaciją. Kitaip gresia didžiulė ekonominė recesija. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis jau užsimena, kad karantino sąlygos galėtų baigtis po Velykų. Ekspertai kol kas skeptiški – terminas atrodo pernelyg greitas, – bet neneigia, kad reikės ieškoti išeičių. Antraip byrantys verslai, augantis bedarbių skaičius ir kitos problemos gali sukelti daugybę neigiamų padarinių.
Kol kas kliaujamasi ekonomikos stimuliavimo planais. Lietuva jam numatė apie 2 mlrd. eurų, tuo metu JAV šią savaitę sutarė dėl rekordinio 2 trilijonų dolerių paskatos mechanizmo. Susitarime numatyta, kad didžioji dalis amerikiečių gaus vienkartinę 1,2 tūkst. dolerių išmoką. Milijardai bus skiriami verslų išsaugojimui ir sustojusių įmonių atlyginimų mokėjimui. Taip pat pabrėžta, kad valstybės skatinimas negalės būti nukreiptas prezidento Trumpo ar kitų vykdomosios valdžios lyderių įmonėms. Akcijų rinkos po šio susitarimo šoktelėjo į viršų 8–9 proc.
Ar to pakaks, parodys laikas. Tačiau kova su nematomu priešu tęsis dar ilgai.