Kas pakaunčins koučą?

Sveiki! Pirmiausia pranešiu Jums, kad Lietuvoje šiandien darbuojasi daugiau kaip tūkstantis kaučerių. Dalis jų yra susivieniję į bendriją. Bet dar didesnė dalis dirba pavieniui: socialinėje erdvėje (retkarčiais – televizijose) pasiskelbia, kad jie gali Jus pamokyti kaučingo. Žinoma, ne už dyką, o už pinigus.

Tiems, kurie nieko iki šiolei nesuprato – paaiškinimas iš interneto: „Kaučingas (angl. coaching) – tai asmeninių ar organizacinių klausimų sprendimo galimybė su specialistu (kouču), kuris yra baigęs tam tikrus specializuotus kaučingo mokymus“.

Vis vien nieko nesupratote? Vadinasi, nežiūrite vienos populiariausių Lietuvoje televizijos laidų. Tos, kuri vadinasi „Nuo… Iki…“ Nes būtent tos laidos vedėja ponia Giedrė (šio rašinio autoriaus nuomone – viena profesionaliausių TV vedėjų Lietuvoje) šią savaitę žiūrovams pažadėjo, kad po šios laidos Jūsų gyvenimas tikrai pasikeis. Kad nekiltų jokių nesusipratimų, pateiksiu tikslų – žodis žodin – laidos vedėjos pranešimą eteryje: „Per artimiausias dvidešimt minučių jūs sužinosite, ko vertėtų griebtis, jei gyvenimas išspyrė tvirtą pagrindą iš po kojų…“

Pagrindas po kojomis šiandien Lietuvoje yra susvyravęs tikrai ne vienam. Tad negi perjungsi kanalą? Įsitaisau patogiau. Pasiimu popieriaus ir pieštuką. Pasiruošiu tobulėti. Nes – už dyką!

Ir tada ekrane pasirodo kaučerė ponia Agnė. Graži ir simpatiška. Tik kažkaip nepatogiai besijaučianti. Nes, kaip vėliau paaiškės, ji visuomet tai darydavo už pinigus. O dabar, eteryje sėdint, teks patarimus dalyti be atlygio. Na, tiek to.

– Dažnam sako, – pradeda p. Agnė, – keisk darbą. Bet daugeliui tai nėra lengva. O aš sakau, – tęsia p. Agnė, – kad dabar labai daug kas darbinasi. Kaučingo pasaulyje yra formulė gera, kuri nusako, kodėl žmogus nedaro pokyčių. Reikia sužinoti, ar jis patenkintas savo padėtimi. O gal jam patinka nieko nedirbti? Tad ką reikėtų daryti pirmiausia? Pirmiausia reikėtų pripažinti, kad jau bėda, kad jau „stogas važiuoja“. Reikia pagauti tą stogą, – sako kaučerė ponia Agnė.

Toliau ponia kaučerė (o gal galima paprasčiau: kaučė?) pasakojo savo gyvenimo istoriją. Apie tai, kaip dirbo direktore. Bet nutarė tas pareigas mesti: „Priėmiau sprendimą nieko neveikti“. Bet paskui vieną dieną ji suprato, kad jau baigiasi pinigai. Ir kad draugų neliko – niekas jai neskambina. O dažną rytą ėmė jausti nerimą.

O paskui atsirado žmogus (atrodo, giminaitis kažkoks), kuris pastebėjo keistą ponios Agnės būseną.  Jis priėjo ir paklausė: „O gal tu mėgsti ką nors? Gal nori mokytoja būti? O gal nori ką nors pardavinėti? Ką tu galėtum pardavinėti?“

Ir tada ponia Agnė sakosi supratusi, kad nori pardavinėti žinias:

– Ir žinote, – kaučerė atsisuka į laidos vedėją p. Giedrę, – ką aš tada užsirašiau ant savo vizitinės kortelės?

Laidos vedėja to užrašo ant kortelės nežino. Todėl kaučerė ponia Agnė paaiškina:

– Aš užsirašiau „Nepriklausoma verslo konsultantė“. Ir tai skambėjo rimtai!

Laidos vedėjai (ir žiūrovams) nuo tokio atsakymo lengviau nepasidarė. Bet, bandydama situaciją gelbėti, vedėja dar išdrįso paklausti, ką reikėtų daryti, jei žmogus neteko artimojo. Arba darbo. Arba – jei sveikatos problemos kamuoja?

Ponia kaučerė po trumpos susimąstymo pauzės atsakė:

– Reikia atsipalaiduoti. Išlaukti. Pagalvoti. Gerai būtų pailsėti. Arba pakeisti aplinką. Reikėtų pabendrauti su stiprios energetikos žmonėmis. Ir pradėti matyti, kaip gyvenimas su tavim kalbasi…

Negerai: laidos vedėja tuščiomis frazėmis nepatenkinta. Bet neparodo. Elgiasi pabrėžtinai mandagiai. Ir bando TV laidą išgelbėti dar vienu visiems lietuviams labai svarbiu klausimu:

– O ką daryti tiems, kurie nori mažai dirbti, daug uždirbti ir dar būti laimingais?

Atsakymas atskriejo iškart:

– Norėti reikia, – pamokė kaučerė ponia Agnė. – Reikia drąsos. Reikia tikėjimo. Reikia pasakyti – va, aš noriu.

Šios didžios išminties buvau bemaž sukrėstas. Prabėgo 20 minučių. Ir tik tuomet, kai ekrane įsibėgėjo dar vienas TV laidos „Nuo… Iki…“ reportažas, supratau, koks nevykėlis esu: be drąsos ir be tikėjimo. Ogi ir aš galėčiau sau garsiai ištarti: „Noriu pardavinėti žinias!“

– Ką ten su televizorium šneki? – pertraukė mano svajones žmona.

– Žinai, – pasakiau jai, – turiu naują verslo planą: noriu tapti kaučeriu.

– O ko ir ką mokysi? – atskriejo iš virtuvės.

– Mokysiu kaučerius, kaip reikia televizijoje kalbėti! Kursai bus labai brangūs!