fbpx

Lietuviški žaidimai angliškai

Dalintis:

Kai esi jaunas, tai atsitinka visokiausių neįtikėtinų dalykų. Na, pavyzdžiui, pramoksti du ar tris žodžius angliškai, ir tau pasirodo, kad jau tapai beveik visažiniu, o prieš tave ima vertis visas Didysis Pasaulis. Panašiai atsitiko ir jaunam dainininkui Tomui: kai draugai pagyrė jo daineles, o LRT paskelbė, kad vėl organizuoja „Eurovizijos“ atranką, Tomukas paraišką dalyvauti iškart padavė. Kadangi planavo dainuoti angliškai, tai tąja kalba ir pasivadino: atrankos ture paprašė būti paskelbtas „Thomuku“. O paskui, gal išsigandęs, kad su Tomu Džonsu jo nesumaišytų, dar pridėjo skaičių. Ir išėjo „Thomukas 1“.

Jei taip plačiau aprašinėčiau ir kitas lietuviškosios „Eurovizijos“ atrankos istorijas, tai iki vasaros nespėčiau. Tačiau – prašau patikėti – tos istorijos būtų beveik panašios.

Bet grįžkim darsyk: Thomukas 1 atrankiniame ture nusidainavo: užėmė paskutiniąją vietą. Klausimėlis tik vienas: kur draugai buvo? Kodėl nepatarė sau gėdos nedaryti? Turėjote pastebėti, kad neteisinga kryptim suku, apie kažkokią gėdą šnekėdamas. Netrukus paaiškinsiu.

Jei esi visai nežinomas, be gabumų (gal net nevykėlis?) – „Eurovizijos“ atranka tampa vienintele gyvenime galimybe pasirodyti per Nacionalinę (!) televiziją. Ir visai nesvarbu, kad peiks: tave matė! Visa Lietuva tavęs klausėsi!

Ir todėl du trečdaliai atrankose dalyvaujančiųjų sau jau yra prisipažinę, kad atrankon eina tik dėl tos galimybės. Priešingai nei tikra dainininkė Aistė Pilvelytė, kuri atrankose dalyvavo 12 kartų. Ir 12 kartų pralaimėjo. Tryliktą kartą (t.y. šiemet) jau nebebandė. Ir žinau, kodėl. Todėl, kad šiųmetinis laimėtojas jau dabar aiškus. Ir ne tik man, bet ir visiems mums, menkai apie „Eurovizijos“ užkulisius nusimanantiems. Apie tai rašinio gale. O dabar „Thomuko 1“ (ir „Twosome“, Aldegundos, „Black spikes“ ir kitų, po pirmojo turo „ant visai“ atsisveikinusių, bet per TV padainavusių) – atsiprašau. Nes remiuosi ne tik savo, bet ir tikrų „Eurospecų“ nuomone. Pavyzdžiui. Didžiulė „Delfi“ antraštė paskelbė: „Nieko nėra baisiau už entuziazmą be talento“ (čia dizainerio Aleksandro Pogrebnojaus nuomonė apie pirmąjį atrankos turą). Panašius vertinimus teikė ir konkurso komisija. Tiesa, jos nuomonė nebuvo tiesmukiška: bandė komentuoti atsargiai. Bet! Užteko vienai komisijos narei vos vos pakritikuoti: į grupės „Black Spikes“  („Juodi spygliai“) dainininkės Indrės Launikonytės pusę paleisti vieną spygliuką! Atgal komisijos narė – dainų kūrėja ir atlikėja Ieva Narkutė – gavo visą kankorėžį: „Eik n***!“ – socialiniame tinkle jai parašė kelionę į Nyderlandus ką tik praradusi jaunoji spyglietė. Ir tuo pratęsė gražią lietuviškosios „Eurovizijos“ tradiciją – šnekėtis ne lietuvių kalba.

„Eurovizija“ – jaunų žmonių reikalas. Tad gal ir tokių koncertų transliacijas galėtų rengti jaunatviškesnė (t.y. ne tokia rimta) televizija. Nes gi tiems jau ne pirmos jaunystės „Panoramos“ žiūrovams nelengva minkles gliaudyti ir suprasti, ką, pavyzdžiui, reiškia „Love yourself“, „The way I am“ ar jau minėti „Twosome“ (Tik dainininkė Donata apie tuos senelius pagalvojo ir dainavo dainą pagal kiekvienam lietuviui iš anūkų girdėtus žodžius „Thank You very much“. Bet ir Donatai nepasisekė: mat kitų žodžių – be paminėtųjų – dainoje beveik nebuvo, o komisijai tai nepatiko). Truputį sušaržuota. Bet nedaug. Nes komisija nustebino gerąja prasme.

Klausimėlis: ar reikia Lietuvai „Eurovizijos“ ir jos finalo? Nė vienas Lietuvoje gi netiki, kad galėtume ją laimėti (na, gal tik prodiuseris A.Giržadas). Bet kiekvieno lietuvio savimeilę užgauna, kad latviai ir estai jau laimėjo. O mes – vis dar ne.

Visų jos narių čia nėra tikslo minėti: čia dar ne finalas. Tačiau dirbo sklandžiai ir kalbėjo suprantamai. Ir – kas itin netikėta – tą sunkiasvorį tanklaivį, kuriame pakako ir Nemuzikos, ir Neteksto – visai smagiai vairavo komisijos pirmininkas Vaidas Baumila. Taktiškai ir ramiai.

Klausimėlis: ar reikia Lietuvai „Eurovizijos“ ir jos finalo? Nė vienas Lietuvoje gi netiki, kad galėtume ją laimėti (na, gal tik prodiuseris A.Giržadas). Bet kiekvieno lietuvio savimeilę užgauna, kad latviai ir estai jau laimėjo. O mes – vis dar ne.

Garantuotai (žinoma, dabar bepigu taip sakyti) būtume laimėję pernai. Su Vaidotu Valiukevičiumi ir „The Roop“. Sutrukdė virusas. Jei nebūtų sutrukdęs, šiandien turėtume kitokią atranką. Bet turim tokią, kokią turim: kiekvienas, šįmet lipantis ant atrankos scenos, žino: Europos transliuotojų sąjunga (EBU) konkurso taisyklių neleido keisti: joks pernykštis jokios valstybės laimėtojas tiesiogiai į Roterdamą perkeltas negali būti. Todėl reikia rinkti naujus dalyvius. Ir todėl Vaidotas Valiukevičius bei „The Roop“ dalyvaus finaliniame konkurso etape. Klausiate – ar laimės? Paklauskite, ar norėtų, pavyzdžiui, koks nors Pasvalio „Vinilas“ finale susikauti su Madrido „Real“?  Todėl – atsižvelgiant į pandemiją bei finansinę LT situaciją – geriausia būtų buvę „konkurso“ ir nerengti. Tiesiog imti ir darsyk „The Roop“ pasiųsti.

Bet LRT tuomet vargtų: nes liktų nepanaudoti „valdiški“ pinigai. Todėl lietuvišką „Euroviziją“ jūs dar matysite tris savaitgalius.

Tik pasiaiškinkite, ką gi reiškia tas „The Roop“…

Dalintis:

Palikite komentarą