Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Nebus pavadinimu patenkinti tie, kurie su nerimu laukia elektros, dujų ar vandens sąskaitų. Taupyti kasdien ragina ir televizija, ir internetas. Tačiau tikrai žinau: ir jūs matėte tas drąsesnes televizijas, kurios akiplėšiškai rodo piliečius, tiesiai į ekraną sakančius, kad nejaučia jokios infliacijos. Arba kad uždirba tiek, jog perka, ko tik jų širdis užsinori. O gal toms TV tokia užduotis duota: „praskiesti“ paniką, apginti Vyriausybę ir istorijos mokslus tekrimtusį… energetikos ministrą?
Bet ne apie politiką mes čia, o apie… oniomaniją. Kas tai? Daktarai šį terminą aiškina paprastai: tai nenumaldomas noras pirkti. Kaip keista bebūtų – daiktus, kurių vėliau 75 procentai pasirodo nereikalingi. Ir net 100 procentų – nebūtini!
Sakote, kad negresia? Kad kiekvieną pirkinį apgalvojate? Tuomet jau rytoj – šeštadienį – revizuokite savo stalčius ir lentynėles. Ne vienas radinys (ir auskarai, ir žiedelis, ir sijonas – moterims; vyrams – meškerykočiai ir blizgės; močiučių spintelėse – dar sovietiniais metais pirktas deficitas – siūlai ir t.t.) jus turėtų nustebinti. Dar pažiūrėkit, kokiomis „statulėlėmis“ ir „drugeliais“ jūsų „sekcija“ apkrauta. Ir dar: dažna labai padorios šeimos labai padori šeimininkė jau nebežino, kas seniai seniai kitais pirkiniais apdėtas guli jos šaldiklio dugne. Ir šeštadienis bus Atradimų Diena.
Dabar suskaičiuosim, kaip giliai tas nevaldomas noras pirkti – oniomanijos liga – yra palietusi mus ir pasaulį. Taip, amerikiečiai tai įvardija kaip ligą. Tačiau Lietuvos susirgimų sąraše jos nerasite (Beveik nerasite: VIENAS atvejis kažkada užfiksuotas Klaipėdoje, tačiau pacientės išgydyti nepavyko. Buvo tai 2012-aisiais). Taigi. JAV oniomanija serga 9 procentai gyventojų. 85 procentai iš tų devynių – moterys (netrukus paaiškinsiu, kodėl jos suserga dažniau). O Lietuvoje? Turbūt jau supratote: statistikos nėra, tačiau gydytojai psichiatrai sako, kad mūsuose tų nelabai laimingų (taip pat ginčytina sąvoka!) pirkėjų yra apie tris procentus. Taigi maždaug 100 tūkstančių. Nesutinkate? Tebus 90 tūkstančių. Bet mažai valstybei ir tiek per daug.
Dabar bandau paaiškinti, kodėl tai moterys. Todėl, kad jos jautresnės stresams. Todėl, kad jos, Covid‘inei izoliacijai pasibaigus, pirmosios – pirkinių abstinencijos iškankintos – puolė į parduotuves. Ir dabar jau teks aiškinti oniomanijos prigimtį.
Kelionės į prekybos centrus yra puiki proga nuotaikai pagerinti ir iš tikros ar tariamos depresijos vaduotis. Neįgudusį protą gražiai čia paveikia ir prekeiviai: kaip nepirkti, kai nuolaida – 70 procentų! (Ir neįtikins Petras Onutės, kad ir be tų sūrelių išgyventų: Onutė pirks, išleis eurą. O prekybos centrui – 1000 eurų perdien!).
Toliau priežastys rimtesnės (galbūt rimtesnės). Pyktis ir barniai namuose – pirkinys padės, bjaurią nuotaiką prablaškys. Bute šalta ir nejauku – parduotuvėje tviska šviesos, šilta, jau stovi spalvomis žaižaruojanti eglutė, per garsiakalbius liejasi graži melodija, o paslaugūs pardavėjai leidžia jums pasijusti ir svarbiam, ir laukiamam. Dar viena pirkėjų grupė nepatvirtinta, tačiau numanoma – tie, kurie vieniši. Kuriems trūksta bendravimo, artimo ryšio. Ir dar (prašome nenustebti): galimybė nuolat pirkti – tarsi patvirtinimas, kad jūs galite tai sau leisti! Taip! Gyvenu gerai! Tad kodėl neparodžius, kad tos krizės manęs neliečia? Kodėl nenusipirkus naujojo „Iphone 14 Pro Max“? Juoba, kad net Pranutei tokį jos draugas-turtuolis jau padovanojo. Dabar stabtelkim: elementarių finansinių klaidų paieškokim.
Jaunikis su „Bentley“ (na, gali būti ir su „Porche“). Požymis, kad trokšti ne pinigų, o pagarbos, kurią nauji daiktai – na, ir tas naujasis „Iphone“ – suteikia. Antra: ar tikrai tai, ko šiandien norite, suteiks jums laimės rytoj (vėl proga priminti apie lobį šaldiklio „dugne“)? Ir trečia (ko gero, pagrindinė) užmirštoji taisyklė: tikroji finansinė gerovė nematoma. Ir paprastai nerodoma.
(Intarpas: ar tikrai manote, kad pasaulio ar Lietuvos turtuolių dešimtukai teisingi? Netikėkite tuo: tikrieji milijonieriai neleidžia savo turtų kitiems skaičiuoti).
Tęsiame patikrintais faktais operuodami. Informacija apie tikslus, kuriems Lietuvos piliečiai taupo (t.y. niekams pinigų neleidžia): trečdalis betaupančiųjų pinigus kaupia būstui pirkti ar atnaujinti. Dar ketvirtadalis – automobiliui ar brangiai buitinei technikai. Ir net apie pusę taupančiųjų – kelionėms ir pramogoms.
Žinau, kad dabar rasis skaitančiųjų, kurie į taupymą tik ranka numos: girdi, vos pakanka nuo algos iki algos (nuo pensijos iki pensijos) „pratraukti“. Ką daryti? Patarimai du. Pirmas: neleisti pinigų niekams ir į parduotuvę eiti tik su konkrečiu pirkinių sąrašu. Ir – nė žingsnio nuo to sąrašo į šoną!
Antrasis patarimas iš pažiūros nelabai rimtas. Bet patikrintas ir efektyvus.
Nuo parėjusių Naujųjų ponas Antanas visas su grąža gautas dviejų eurų monetas metė į dėžutę „atostogoms“ . Vakar suskaičiavo: nors metai dar nesibaigė – jau 730 eurų. Pinigų yra!
