Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Prezidentas Gitanas Nausėda įvertindamas savo pirmuosius prezidentystės metus pareiškė, kad didžiausia klaida, kurią padarė, – pritarė premjerui ir leido, kad susisiekimo ministro postą užimtų Jaroslavas Narkevičius. Galima būtų ginčytis su prezidentu dėl klaidų dydžio ir svarbos, bet Narkevičius ir aplink jį besisukanti informacija bei ministro komunikacija tikrai skaudžiai smogia per akis ir ausis. Paskutinį kartą išgirdęs ministrą kalbantis su žurnalistais eilinį kartą suabejojau – ar viskas gerai Lietuvos karalystėje?
„Džiaugiamės, kad esame vieni su kitais gerai susisiekti. Ir situacija yra ne tiktai stebima, kontroliuojama, bet ir valdoma, yra gerai organizuota, visos duomenys yra stebimamos, pateikta laiku“, – žurnalistams sakė ministras.
Lietuvių kalbos komisija sumanė egzaminuoti bibliotekų darbuotojus ir patikrinti jų valstybinės kalbos mokėjimą. Drąsiai eičiau lažybų, kad Jaroslavas Narkevičius tokio egzamino neišlaikytų. Nesirengiu vertinti ministro moralinių nuostatų, tik tikiu, kad daugeliui žmonių būtų gėda nemokėti valstybinės kalbos ir dalyvauti politiniame gyvenime.
Neteko girdėti, kad Lenkijos parlamente yra bent vienas žmogus, negalintis laisvai reikšti minčių lenkų kalba, negirdėjau, kad valdančiosios koalicijos vardan toks nepagarbus elgesys valstybės atžvilgiu būtų toleruojamas. Bet po pusšimtį metų trukusios sovietinės okupacijos Lietuvoje išdidumo ir garbės sąvokos pirmiausia pasveriamos praktiškumo matu: koks skirtumas, kas ir už kokius kompromisus keliuką asfaltavo, svarbu, kad amortizatorių nereikia dažnai keisti, o jei dar žmona pelningoje bendrovėje darbo gauna, tai pakanka, kad ministras lietuviškai bent slebizavoti moka.
Ilgiau nei savaitę neveikė 40 mln. eurų ir iš Tauragės krašto mokesčių mokėtojų kišenių lipdyta e-sveikatos sistema.
Kai Jaroslavas Narkevičius buvo paskirtas pavaduoti penkių savaičių atostogų išėjusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, galima buvo pagalvoti, kad Ramūnas Karbauskis su Sauliumi Skverneliu tęsia ta pačia nata – tyčiojasi iš prezidento ir rodo savo galią. Dabar mes valdžioje ir nusispjauti, ką prezidentas kalba apie didžiausias klaidas.
Bet Vilniuje palijo ir sprogo vandens vamzdis į kanalizaciją nuleisdamas visus Registrų centro serverių duomenis. Ilgiau nei savaitę neveikė 40 mln. eurų ir iš Tauragės krašto mokesčių mokėtojų kišenių lipdyta e-sveikatos sistema. Nei receptinių vaistų nusipirksi, nei visaverčių konsultacijų iš gydytojų sulauksi. Krizinės druskos dar pabarstė pareiškimai, kad perkantiesiems kompensuojamus vaistus teks patiems už viską sumokėti, o Ligonių kasa nieko nekompensuos, nes biurokratai nenumatė tokios tvarkos.
Lietus vienas nevaikšto, Lietuvoje ėmė daugėti koronaviruso atvejų, į viešumą privalomai sugrąžintos veido kaukės (tik detalė, kad daugelyje Europos valstybių jos dalijamos nemokamai), bet nei dėl e-sveikatos problemų, nei dėl koronaviruso premjeras su daugeliu savo komandos „profesionalų“ nesiteikė grįžti iš atostogų. Jiems e-sveikatos paralyžius visiškai neįdomu: neužuodi ateisiančių pinigų kvapo, nėra ko keltis nuo gulto prie jūros.
Paskutinių savaičių įvykiai verčia apmąstyti kelis dalykus. Ar valdantieji jaučiasi tokie galingi, kad valstybės problemos jų atostogų metu yra neįdomios, kad galima spjauti ant rinkėjų bėdų, jei jiems padalinai po 200 eurų?
O galbūt tai tik rodo šios valdžios neįgalumą veikti ir spręsti? Kad nėra lyderių, kurie nepaprastose situacijose bent imtųsi veikti?
Lietus ir pandemija demonstruoja, kad policinės valstybės modelis, kurį lipdė dabartinė valdžia, veikia prastai. Ne todėl, kad priimami prasti sprendimai, todėl, kad kasdien mažėja pagarbos žmogui ir piliečiui.
