Norite gyventi? Teks paskaičiuoti

Nenustebsite, jei pasakysiu, kad žurnalistika šiandien nėra išradinga. Ir – kaip keista bebūtų – reporteriai nenoriai vyksta į autoįvykį, kuriame nėra aukų. Prieštaraujančių tokiam teiginiui, žinoma, rasis, tačiau štai jiems ir užduotėlė: ar prisimenate kokios komandos žaidė pirmąsias šių metų Europos futbolo čempionato rungtynes? Vieną iš jų – Daniją – tikrai pamenate. Todėl, kad tai susiję su vėliau laimingai pasibaigusia tragedija. Mat Danijos rinktinės puolėjui Christianui Eriksenui – šimtų tūkstančių TV žiūrovų akivaizdoje – sustojo širdis.

Atvejis – ne vienintelis. Turbūt dar atmenate ir ne taip sėkmingai pasibaigusias sportines istorijas, kuomet mirė vos 21-erių sulaukęs Lietuvos dviratininkas, o futbolo aikštėje gyvenimus baigė 26-erių prancūzų futbolininkas Danielius Wilkmanas ir 34-erių metų Burkina Faso rinktinės žaidėjas. Ar galima buvo visų šių atsitikimų išvengti?

Atsakymą radau vieno užsienio laikraščio foto mįslėje: buvo parodyta kaip didžiulėje salėje sėdintys keli šimtai žmonių laikosi sau už gerklės. Tarsi pasismaugti norėtų. Ir niekas neatspėjo, kad nuotrauka daryta paskaitos apie pulso matavimą metu. Ar reikia žinoti savo pulsą? Ar matavote jį kada nors ne gydymo įstaigoje?

Atsakymus beveik žinau. Ir dar žinau, kad ne vienas tauragiškis yra pamėgęs (šaltasis sezonas jau visai čia pat) išsiperti itin karštoje pirty. Ar pagalvojote, kad pirtininkams žinios apie jūsų pulsą ne mažiau reikalingos, nei daktarams? Bet iš kur jie žinos, jei net jūs to nežinote? O dabar jau seks instrukcija. Siūlau ją iš laikraščio išsikirpti ir po stiklu pasidėti.

Tris rytmečius iš eilės – iš lovos galite dar ir nelipti – turite suskaičiuoti savo pulsą (dūžiai į minutę) ramybės būsenoje. Kasryt, tikriausia, tie skaičiukai skirsis: priklausomai nuo patirtų emocijų, nuo to, kaip miegojote, ir ką sapnavote. Sudėkite ir, padalinę iš trijų, gausite vidutinį dažnį ramybės būsenoje. Tebus tai skaičius 60.

Antras veiksmas. Iš skaičiaus 220 atimkite savo pragyventus metus. (Jei jums 50, gausite 170). Bet čia – tik vyrams. Moterys savo amžiaus skaičių turėtų atimti iš 226 (gaus 176).

Trečias veiksmas. Iš gauto skaičiaus (vyrai iš 170, moterys iš 176) turite atimti savo pulsą ramybės būsenoje (pavyzdžiui, 60). Gausite, atitinkamai, 110 ir 116.

Ketvirtas veiksmas. Gautąjį skaičių – 110 ar 116 – turite dauginti iš 0,7. Gausite 77 arba 81. Bet ir čia dar ne pabaiga: dabar prie gautųjų skaičių vėl pridėkite savo pulsą ramybės būsenoje. Gavote 137 arba 141. Ir tai yra APATINĖ jūsų pulso riba.

Panašiai apskaičiuosime ir viršutinę ribą: sugrįžkime į ketvirtąjį veiksmą ir skaičiukus (tuos 110 ar 116) padauginkime iš 0,85. Gausime 153. (Arba moterims 158). Ir tai yra VIRŠUTINĖ jūsų pulso riba.

O kas atsitiks, kai šias ribas – į vieną ar į kitą pusę – peržengsime?

Retesnis pulsas nėra blogai. Greičiau, priešingai: ne taip greit „dėvėsis“ mūsų širdis. Bet tai būdinga tik treniruotiems piliečiams. Na, o jei apčiuopiate vos 50 tvinksnių per minutę – būtina kreiptis į medikus.

Dažnesnis, nei dera pulsas (ypač, jei bandote sportuoti ar sunkius darbus dirbti po pertraukos) gresia tuo pačiu, kuo automobiliui gresia važiavimas, neperjungiant pavaros: perkaitimu ir… sudegimu.

Ar tai reiškia, kad, daugiau metų turėdami, privalome ir nuo pirčių, ir nuo šokių bėgti? Žinoma, kad ne. Tiesiog, reikia žinoti savo pulso ribas ir retkarčiais jį pamatuoti. O dabar mūsų rašiny – staigokas posūkis.

Kaip manote, ar nepadidina jūsų pulso ramus televizoriaus žiūrėjimas, kuomet tame televizoriuje – visiškus niekus kalbantis politinis veikėjas? Gerokai padidina. Ir pulsą, ir kraujospūdį. Ir keliais centimetrais netgi priartina infarkto ar insulto tikimybę. O jei dar su žmona dėl politikos ar TV laidos susibarėte?

Nesigriebkit cigaretės. Išeikite į balkoną gaivaus oro gurkšnio įkvėpti. Ir darsyk prisiminkite tų jaunų sportininkų mirtis aikštėse ar dviračių trasose. Šiandien niekas nežino, kur buvo padarytos trenerių ar jų pačių klaidos. Sakote, kad jūsų tai neištiks? Kad esate „vyras pačiame jėgų žydėjime“? Situacija, kuomet žmonos jau pamylėtos, o vaikai į šeštą klasę palydėti – daugiau laisvo laiko suteikia: alaus bokalui (gal ir ne vienam), o po to – kvietimui „į lanką pamėtyti“. Taip ir užsimiršta, kad jau metai kaip nesportuota, kad jau pilvukas užaugęs. Ir, žinoma, jokio supratimo apie viršutinę ar žemutinę pulso ribas. Paskutinis sakinys skirtas penktadieniniam pamąstymui.

Vos keletą mėnesių gyvenančio kolibrio širdelė per minutę suplaka keletą tūkstančių kartų, o niekada niekur neskubančio vėžlio pulsas – šeši dūžiai per minutę.