Tikiuosi, kad Rimvydas Valatka nesupyks, jei atskleisiu jo darbo virtuvės mažų paslapčių. Rimvydas yra pasakojęs, kad kai reikia parašyti kelis komentarus beveik vienu metu, jis pasiima Šventąjį Raštą ir ten randa įkvėpimo. Šio metodo dar neišbandžiau, o perverčiu dar spausdinamus laikraščius ir peržiūriu internetinius portalus.
Susidaro įspūdis, kad su pandemija ir karantinu susigyvenome. Jau ne taip svarbu – pratęs dar mėnesiui ar nepratęs. Žinoma, verslui rūpi kuo greičiau atverti kavinių duris, daugeliui piliečių norėtųsi kad ir Palangą nuvažiuoti ar į Turkiją nuskristi saulės spindulių pagaudyti. Bet plačiąja prasme visi apsiprato su ribojimais ir jei neišprotės nuo vienatvės ar trinties namuose, virusą sugrąžins į Kiniją skujuočių graužti ar su šikšnosparniais draugauti.
Praėjusią savaitę daugiausiai diskutuota apie „AstraZeneca“ vakciną. Apsaugo vyresnius žmones, neapsaugo? Kyla komplikacijų ar nekyla, etc.
Niekas nenori mirti dėl netikro deimanto, todėl neabejoju, kad diskusijų ir nepasitikėjimo dar bus į valias, juolab žiniasklaidai tai viena lengviausių temų. Galima būtų sukurti sąmokslo teoriją, kad ši vakcina turi daug šalutinių poveikių, o galima pasidžiaugti, kad Vyriausybė imasi žingsnių, jei tik suabejoja žmonių sveikata. Kiekvienam – savo.
Savaitgalį prasidėjo reklamos kampanija, raginanti žmones skiepytis. Vieniems galbūt patiks, kiti kritikuos. Savo balsą atiduodu kritikams, nes kai televizijos ekrane pamatau mažai žinomą personažą, abstrakčiai kalbantį apie ligas, kurių buvo galima išvengti pasiskiepijus, nesuprantu, kam reikėjo pinigus leisti. Kai socialiniai tinklai burbuliuoja apie „AstraZeneca“, kodėl nepabandžius apie tai pakalbėti, pristatyti vakcinų skirtumus, bent jau pavadinimus paminėti?
Galima būtų sukurti sąmokslo teoriją, kad ši vakcina turi daug šalutinių poveikių, o galima pasidžiaugti, kad Vyriausybė imasi žingsnių, jei tik suabejoja žmonių sveikata.
Suprantama, kad reklamos parengtos iš anksto, kad reikėjo laiką derinti ir su televizijomis, bet niekas nedraudžia transliuojamos žinutės turinio keisti, tik noro reikia.
Praėjusią savaitę kilo triukšmelis, kai Seimo narys Valius Ąžuolas iš Egipto prie Seimo komiteto posėdžio jungėsi. Kad parlamentarai darbo ir pandemijos metu panori atostogų, yra jų atsakomybės klausimas. Bet diskutuoti: saugiau jungtis iš Egipto nei iš viešbučio Gedimino prospekte tėra tuščias politinio lauko virpinimas. Seimas susirinko į pavasario sesiją ir netrukus užderės naujų įstatymų ir tvarkų, kurios bus daug svarbesnės nei V.Ąžuolo poilsis Egipte.
Kad ir registruotos Farmacijos įstatymo pataisos, jei Seimas pritars, vaistininkai nebeturės prievolės parduoti pigiausią vaistą, o ne tą, kurio nori pacientas. Pacientai ir medikai galės laisviau rinktis, kas konkrečiu atveju gydys geriausiai.
Opozicijos suolan turėjęs sėsti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad taip buvo kovojama su farmacininkų noru kuo daugiau uždirbti, tik kad draudimais nelabai ką nuveiksi.
Seime atsidurs ir daugiau liberalesnių iniciatyvų, kurios bent privers diskutuoti, ar alkoholio pardavimų suvaržymas davė teigiamų rezultatų. Kaip ir gėrimų reklamos draudimas, kuris lengvai apeinamas, tik reikia pridėti žodelį „nealkoholinis“.
Spėju, kad didžiausią šurmulį anksčiau ar vėliau sukels siūlymas įteisinti vardų rašybą su w. Čia, kaip ir su Stambulo konvencijos ratifikavimu: nelabai kas supranta, apie ką kalbama, bet emocijas kelia ir virpina orą.
Visgi siūlyčiau stebėti mokesčių keitimo iniciatyvas, jos turėtų atsirasti per kelis mėnesius ir labiausiai darys įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, o ne w.