Pasivaikščiojimai Bažnyčių gatvėje

Dalintis:

Kai liepos pradžioje atvykau į Tauragę ir greitai patyriau, kiek verslumo daigų čia sudygę, buvau toks pat laimingas, tarsi pats tai būčiau sukūręs. Vilniuje visiems pasakojau, kad Tauragė turi tai, ko reikia Lietuvai, kad kuo daugiau žmonių imtų ją vadinti savo gerovės valstybe.

Dabar atrodo, kad visa tai buvo prieš amžinybę.

Vakarais prieš užmigdamas bandau įsivaizduoti, kaip ten dabar „Star Pizza“ merginos, kurios visada pasitikdavo su šypsena. Iš ko jos gyvena jau antrą mėnesį? Ar nenumirs „Holivudas“?

Kaip ten mano kirpėja Eligija J. iš salono „Pas Ireną“, kur ne tik pigiai ir tvarkingai apsikirpdavau, bet dar ir smagiai paplepėdavau. Ar atsilaikys kavos studijos „ResPublica“ savininkas Audrius?

O Laša ir jo šašlykinė, gėlių parduotuvėlės, kurių gausa Bažnyčių ir Vytauto gatvių sankryžoje manęs nepaliovė stebinti? Ar, užsidarius žmonėms karantine, išsilaikys „Sigitos kepiniai“ ir kada nors dar galėsiu nusipirkti paties skaniausio pasaulyje japoniško varškės pyrago?

Visi šie ir daugybė kitų versliukų buvo Tauragės druska, be kurios net didžiausias verslo patiekalas – kaip cepelinai be mėsos.

Visiems jiems dabar virš galvų kybo giljotina, ir neatrodo, kad Vyriausybė labai stengtųsi po tuo koronaviruso išaštrintu kirviu pakišti nors kokį skydą.

Europos Komisija dar prieš savaitę paskelbė rekomendacijas, kaip koordinuotai atšaukti karantinus. Šios rekomendacijos nurodo, kad būtina kuo ilgesnį laiką saugoti pažeidžiamiausias grupes – sudaryti palankesnes sąlygas pamažu atnaujinti būtiniausią ekonominę veiklą.

Vokietija, Airija ir kitos šalys, suprantančios, kad prikelti verslą iš numirusių yra beveik tas pats, kas Jėzui prikelti Lozorių, ėmėsi kompensuoti ne tik darbuotojų algas, bet ir bankų kreditus bei verslo patalpų nuomą.

Lietuvoje valdžia prie kiekvieno paramos punkto prirašo gausybę sąlygų, kurios atrodo ne prasčiau kaip Žilvino nurodymai Eglei pirma sunešioti geležines klumpes.

Visi šie ir daugybė kitų versliukų buvo Tauragės druska, be kurios net didžiausias verslo patiekalas – kaip cepelinai be mėsos.

Todėl nelabai tikiu, kad valdžia realiai padės verslams išsigelbėti. Kaip per pastarąjį pusmetį ne kartą galėjom savo akimis įsitikinti (Alytaus gaisras, „Grigeo“ teršalai į marias), mūsų politikai bet kokiam rimtesniam iššūkiui yra per skysti, o biurokratija – neįgali ir be iniciatyvos, tad panašu, kad dauguma mano paminėtų tauragiškių verslininkų barono Miunchauzeno pavyzdžiu patys turės save ištraukti už plaukų iš pelkės.

Kiek tai įmanoma pagal fizikos dėsnius, kitas klausimas.

„Nemanau, kad tos atsidariusios parduotuvės turi daug naudos“, – 15min.lt sako gėlių salono „Fijona“ savininkė Danguolė. Jai pritardama Tauragės optikos savininkė linguoja galva: „Vieną balandžio dieną į kasos aparatą įmušiau 5 eurus, kitą – 49“.

Apie automobilių prekeivius ir vežėjus net ir užsiminti baisoka. Spaudžia bankų paskolos, tušti reisai.

Prieš 12 metų irgi buvo ne pyragai. Bet tada net ir smukus apyvartai perpus antra pusė likdavo, be to, šis tas priklausė nuo verslininko išmonės, gebėjimo suteikti paslaugą pigiau. Dabar, kai dažnu atveju verslai buvo tiesiog išjungti iš rozetės, net ir Saliamono galva ne ką teišsuktų.

Bet kad ir kaip būtų liūdna, esu optimistas. Tikiu: dauguma tauragiškių ištrauks save už plaukų iš pelkės. Kaip tada, kai užsidarė visos didžiosios gamyklos, paskui per pasaulinę krizę.

Tik viskas turi kainą. Tokie sukrėtimai nenuplaukia kaip nuo žąsies vanduo. Verslo žmogus moka sveikata, nuolatine įtampa ir pakrikusiais santykiais šeimoje. Būtų gerai, kad tai prisimintume, kai dangus virš verslų vėl bus giedras.

Dalintis:

About Author

Lietuvos žurnalistas, publicistas, signataras. 1992–2012 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo lrytas.lt redaktorius. 2012–2015 m. laikraščio ir naujienų portalo „15 min“ vyriausiasis redaktorius. 2015–2016 m. žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius ir direktorius. 2019 m. tapo „Tauragės kurjerio“ bendradarbiu.

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.