Kalendorius primena, kad po Septynių brolių miegančių eina Pasaulinė gyventojų diena. Ką ji reiškia? Kaip galima skirti dieną visiems 7 mlrd. žmonių? Kai būna policininkų ar medikų diena, juos sveikina nepolicininkai ir nemedikai. O kas turėtų sveikinti visus pasaulio gyventojus?
Ufonautai? Patys pasaulio gyventojai – vienas kitą? O gal mirusieji – iš kapų? Gal tai tokia priešinga Vėlinėms diena? Kaip gyvieji per Vėlines eina ant kapų, taip rytoj iš kapų protėviai ateis visų gyvųjų sveikint?
Bet tai čia pas mus, dar Lenkijoje ir katalikiškoje Baltarusijos dalyje tokia tradicija. O kaip ten, kur Helovinas su išpjaustytais arbūzais? Kaip bus su Amazonės džiunglių indėnais, Grenlandijos eskimais?
Išvis ką bendro gali minėti Rockefellerių atžala ir Pagramančio bibliotekininkė? Uhano turgaus prekeivis ir Pirmininkas Karbauskis? Prezidentas Trumpas ir JAV miestus nusiaubę riaušininkai? Rojalistai (rytoj bus 102 m. kai Urachas buvo paskelbtas mūsų karalium Mindaugu II) ir respublikonai, musulmonai ir „Opus Dei“ nariai?
Universalus Kristaus mokymas savaime atkrinta. Kas lieka? Visuotinis klimato atšilimas ir koronavirusas? Bet jūs pereikite Tauragę ir paklausinėkit žmonių: net nesistengdami rasite vieną kitą dešimtį tokių, kurie netiki nei klimato kaita, nei koronavirusu.
Kam rūpi ta Pasaulinė gyventojų diena, paklausite.
Netgi nuoširdžiai šaukdamasis brandos ir išminties žmogus tuo pat metu labiausiai ir nemėgsta brandos ir išminties.
Kaip pirštu į akį. Bet kažkas juk turėjo sugalvoti tą Pasaulinę gyventojų dieną, pagrįsti siūlymą. Kokia nors komisija turėjo tai svarstyti. Gal net buvo sukurta darbo grupė, kaip mėgdavo daryti vienas mūsų premjeras. Kažkas už tokią dieną netgi balsavo.
Svarstymai apie Pasaulinę gyventojų dieną yra bandymas N-tąjį kartą suprasti, kas yra žmogus. Padaras, laikantis save protingiausia Visatos būtybe, sielos gelmėse yra amžinas pienburnis.
Patekęs į prožektorių šviesą pašlovina išmintį, reikalauja protingų Vyriausybės ir Seimo sprendimų, bet atėjus rinkimams vėl ir vėl balsuoja už pienburnius, kuriems autoritetai yra Sirijaus bendruomenės matronos, tiesiogiai bendraujančios su Zaratustra ar Kristumi. Rėkia, kad nėr teisingumo, o balsuoja už partiją agrooligarcho, mokančio tik 1 proc. mokesčių nuo pajamų.
Netgi nuoširdžiai šaukdamasis brandos ir išminties žmogus tuo pat metu labiausiai ir nemėgsta brandos ir išminties. Visada teikia šiokią tokią pirmenybę jaunystei. Įsimylėjęs savo nebrandumą ir to neslepia.
Panelės ir augesnės ponios interviu kaip poterius išbers, kad iš visų vyro savybių joms labiausiai patinka protas. Bet pažiūrėkit, už ko jos, pirmai progai pasitaikius, ištekėjo. Už paskutinio asilo – tik aukšto ir gražaus. O vyrai, ką, kitokie?
Kada girdėjot, kad rinkėjų minia rėktų: „Duokit mums protingų ir išsilavinusių!“ Kaipgi, būna, kartais kas nors pakalba ir taip. Bet jei jau kalbam apie nuo rubežių einantį garsą, tai reikalavimą išgirsit tik vieną – duokit jaunų!
Pasaulio gyventojas iš paskutiniųjų laikosi įsikibęs savo jaunystės. Priimant į darbą pirmenybė – jauniems. Televizijų laidų vedėjai – su retom išimtim tik jauni.
Seimo pūzrai dega pykčiu, kad farmacijos ir alkoholio pramonė per gerai uždirba iš vaistų, kurie gydo mūsų kūną, ir vyno, kuris trumpam apramina amžinai jauną sielą. Bet ar nors vienas seimūnas kada amtelėjo prieš gobšią kosmetikos pramonę, kuri kraunasi pasakiškus pelnus iš jauninančių kremų kremukų? Taigi kad.