Pro langą į dangų

Iki Seimo rinkimų – 16 dienų. Nė vienos žemę sudrebinti galinčios partijos. Nė vieno aukšto ir gražaus vado, dėl kurio alptų vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys. Nė vienos naujos idėjos.

Kur pažvelgsi, ten pavargę herojai. Sunkiai vilkdami kojas ir taip pat nelengvai versdami liežuvį audžia vienintelę tikrą mintį – apie šaltą alų po vakarykščios, bet, suprasdami, kad apie tai nevalna net užsiminti, darosi dar pilkesni, sakiniai nuo liežuvio – pinklesni.

Tik pagiringas žmogus galėjo sugalvoti tokį šūkį, kokį niekieno neverčiami išsikėlė valstiečiai: „Ateikit į rinkimus, išsirinkite valdžią, kuri netoleruos neliečiamųjų“.

Taip išeina, kad pastaruosius ketverius metus šalį valdę Karbauskio valstiečiai neliečiamuosius toleravo. Jei dar kartą juos išrinksite, tai jie nebetoleruos Karbauskio, turinčio 35 000 ha ariamos žemės, kai įstatymas leidžia turėti tik 500 ha? Nebetoleruos gešefto su Rusija ir jos nešvaria salietra apeinant ES muito mokesčius?

Didžiausias rinkimų įvykis – neliečiamojo Karbauskio laikraštukas „Neliečiamieji“. Atspausdintas Latvijoje. Taip patriotiška valdančioji partija išvengė didesnių išlaidų dėl mokesčių, kuriais valdžia yra apdėjusi Lietuvos spaustuves.

Ėjo XXI a. antrojo dešimtmečio paskutinieji metai, o jie vis dar buvo įsikibę į laikraštį.  Įsivaizduokite Tauragės ūkininkų laukus, kur vietoj visų tų „John Deer“ traktorių ir kombainų pora arklių tempia kuliamąją ir grėbiamąją, o sulinkusios samdinės riša rugių pėdus.

Valstiečiai atspausdino net 400 tūkst. egzempliorių tos savo propagandos. Kokio velnio tiek daug, jei netgi prieš ketverius metus, kai net beždžionę būtų išrinkę, jei tik ji būtų ėjusi su LŽVS, už šią partiją balsavo tik 273,9 tūkst. žmonių?

Šįmet už valstiečius balsuos gerokai mažiau. Tai kam gadinti tiek popieriaus partijai, kurios pavadinime yra žodis „žalieji“? Juolab, kad ir LŽVS rinkėjai juk irgi yra XXI a. žmonės, taigi pažįsta kompiuterį ir išmanųjį telefoną.

Liūdna matant tokius „laikraščius“. Paskutinius laikraščių senatvės metus kompromituoja tokie „leidėjai“, kurie laikraštį, visą gyvenimą buvusį informacijos nešėju, paverčia partiniu lopu su zuperiniu propagandos maišu.

Bet vienas geras dalykas tokiame nykiame fone yra. Tai profesionalų lygį išlaikantys rajonų laikraščiai. Tokie, kaip „Tauragės kurjeris“, švenčiantis 23-iąjį gimtadienį. Su atnaujintu naujienų portalu, į įvykius žaibiškai reaguojančiu feisbuko profiliu. Nesilaikantis arklinės kuliamosios. Nuolat besikeičiantis.

Žurnalistika XXI a. keičiasi žaibu. Pavargę politikos herojai gal tikisi, kad jos greit nebeliks. Ar pagrįsti jų lūkesčiai?

Nuolat besikeičiančiame pasaulyje keičiasi viskas. Informacijos ir be žurnalistų galima rasti per akis. Bet kai kas nesikeičia ir nesikeis. Pasakotojas (žurnalistas) visada išliks. Žmonėms visada reikės sklandžių istorijų. Išliks tie, kurie patogiai sudeda informaciją į lentynas. Panašiai kaip prekybos centro salės darbininkės – produktus: čia duona, ten saldainiai, o čia kava, arbata.

Kad neklaidžiotume. Sutaupytume laiko. „Kurjerio“ salės darbininkės Ramunė, Morta, Daiva, Regina ir Violeta pagrindinėje Tauragės informacinėje krautuvėje daro dar daugiau. Jos ne tik sudėlioja informaciją jums, mielas skaitytojau, bet ir pasakoja istorijas apie Tauragę.

Stiprybės jums. Jus skaito. Ant jūsų niršta. Neretai nori jus sunaikinti, pažeminti. Bet jei jūsų neliktų, tie patys žmonės greit pastebėtų, kad infokavos turi ieškoti po miltais ar tarp nuvytusių salotų, vardu „Neliečiamieji“.