Kad ir kas ką sakytų, kiek skaitytume apie prie miestų apgręžtus automobilius, Naujųjų metų naktį fejerverkų netrūko. Gal pinigų kiek mažiau kilo į orą, bet tikrai streso augintiniams buvo. Karantinas, pandemija, bet žmonės negali visą laiką gyventi baimėje, kažin ar daug šeimų laikėsi „vieno ūkio“ taisyklės. Palyginti su pirmąja viruso banga, kai sostinės gatvės buvo ištuštėjusios, šiandien, nepaisant gąsdinančios statistikos, tenka ir nedideliuose kamščiuose pastovėti.
Įdomu, kiek žmonių laikysis draudimo rūkyti balkonuose. Jei tai padės sumažinti rūkančiųjų, tebūnie, bet neįsivaizduoju, kaip galima tokį draudimą kontroliuoti. Politikai galbūt sakys, kad sąmoningi piliečiai praneš tarnyboms apie neklaužadas, o aš pagalvoju, ar netampame skundikų bendruomene. Kiek pykčio atsiras tarp kaimynų, kai vienas paslapčia rūkys balkone, o kitas atidžiai seks ir skambins policijai?
Turim faktą, o visa kita priklausys nuo interpretacijų. Vieni kalbės apie sąmoningumą, kiti – apie mažėjančią toleranciją. Čia kaip istorijoje apie statistikos kuriozus: jau nepamenu, kurie mokslininkai nustatė, kad agurkus valgyti sveika ir juos vartojantieji gyvena ilgiau. Jei situaciją apversim, pasirodys, kad kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau agurkų suvalgai. Taip ir visų mūsų kasdienybė – vieniems stiklinė atrodo pusiau tuščia, kitiems pusiau pilna. Viskas priklauso nuo požiūrio ir kuria koja iš lovos pakilai.
Nežinau, kaip Tauragėje, o Vilniuje per Naujuosius pasnigo. Draugas sako, kad atsirado daugiau šviesos ir viskas atrodo daug estetiškiau. Jis pagaliau gali prieš metus Kalėdų senelio atneštas roges su sūnumi išbandyti ir pasidžiaugti nedideliais žiemos malonumais.
Dar teks nueiti ilgą kelią, bet šviesa tunelio gale sušmėžavo.
Gal ne sniegas, o žinia, kad į Lietuvą atkeliavo pirmosios vakcinos nuo COVID-19, atneša daugiau šviesos ir tikėjimo, kad galbūt nuo vasaros vėl galėsime drąsiai apsikabinti, keliauti ne tik po Lietuvą, kad vėl danguje matysime lėktuvus, skraidinančius žmones į atostogas ar verslo komandiruotes.
Dar teks nueiti ilgą kelią, bet šviesa tunelio gale sušmėžavo. Vėlgi – vieni mato šviesą, kiti – atvažiuojantį traukinį. Apie skiepų naudą ir žalą verda diskusijos, spėju, kad tikrai bus žmonių, kurie nesiskiepys ir vaikų neskiepys, verčiau virusą baidys šventais žolynais ir imbierą kilogramais už žandų kiš. Ko norėti iš „paprastų“ žmonių, kai net Seime atsiranda mūsų rinktų politikų, kurie mokslu nepasitiki.
Tokiems norėčiau tik vieną argumentą pasakyti – Izraelyje vakcina nuo koronaviruso suleista jau daugiau kaip milijonui gyventojų ir pagal skiepų skaičių, tenkantį 100 žmonių, šalis smarkiai lenkia bet kurią kitą pasaulio valstybę. Gruodžio 30 d. duomenimis, Izraelyje skiepai buvo suleisti daugiau kaip 11 gyventojų iš 100, praneša BBC.
Žydai visada buvo pristatomi kaip išminties ir blaivaus proto tauta. Manau, kad iš jų ir mes turime imti pavyzdį. Jei sulauksiu vakcinos, tikrai skiepysiuosi ir savo artimuosius raginsiu tą daryti.
Be to, nežinome, kokias taisykles nustatys politikai. Galbūt be skiepų paso ne tik į lėktuvą neįleis, bet ir į prekybos centrą durys bus uždarytos.
Norėtųsi daugiau aiškumo. Dabar skiepyti pradėjo gydytojus, vėliau lyg ateis socialinių įstaigų darbuotojų eilė. O kas tada? Kas organizuos procesą, kur reikės kreiptis? Norėčiau tikėti, kad planas kruopščiai rengiamas ir kad netrukus apie jį sužinosime, todėl neteks klaidžioti tamsoje. Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau vietos lieka sąmokslo teorijoms. To linkiu naujai valdžiai, o jums, mieli skaitytojai, nesirgti.