fbpx

Žolė auga ir ją reikės pjauti

Dalintis:

Praėjusio savaitgalio šilti orai daugelį išginė į lauką. Spėju, kad galintieji sau tai leisti kepsninėse mėsos gabaliukus čirškino. Gal vienas šeimos ūkis, gal du susirinko, o gal ir trys ragauti subėgo.

Karantinas vargina, bet nepaisant „negražių“ naujų susirgimo duomenų piliečiai vis mažiau kreipia dėmesį į įvairiausius suvaržymus. Man kaimynas padėjo obelis genėti, paskolino pjūklą, tad dar ir krūmams suteikiau tvarkingesnį vaizdą. Raumenis po žiemos miego gelia, bet jausmas geras – tegu užsiknisa virusas, gyvenimas tęsiasi, tai ir džiugina. Kaip sakydavo draugas Aurelijus Katkevičius, nepaisant kas yra valdžioje, žolė auga ir ją reikės pjauti. Nedideli kasdieniai darbai kartais daug smagesni nei tariami žygdarbiai.

Abiturientas sūnus sulaukė kvietimo pasiskiepyti. Ne todėl, kad galėtų grįžti į mokyklą ne tik nuotoliniu būdu, o kad galėtų laikyti egzaminus. Iš vienos pusės labai džiaugiuosi, iš kitos – ima nerimas, kad ši abiturientų karta bus vadinama ne x, y, z, o „kovidine“, kuri neturėjo galimybių mokytis įprastai. Niekas nežino, kas rytoj bus „normalu“, bet rūpesčio yra. Ar neiškris iš bendro konteksto? O galbūt turės daugiau patirčių, kurios pravers gyvenime: nepaisant nieko, žolė auga ir ją reikės pjauti.

Tuo pat metu „Verslo žinios“ skelbia, kiek kainuoja mokslas „prestižinėse“ mokyklose.

Redakcija surikiavo Lietuvos nevalstybines mokyklas pagal naujų 2021–2022 mokslo metų ugdymo įkainius.

Iš sudaryto sąrašo matyti, kad vienus aukščiausių įkainių rinkoje nuo rudens taikys UAB „The British School of Vilnius“ ir VšĮ Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje. Mokslo metai šiose mokyklose, priklausomai nuo klasės, kainuos atitinkamai 15 390–17 100 Eur ir 14 874–17 960 Eur.

Trečioje vietoje – VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla, kur mokslas atsieis 8190–9000 Eur per metus.

Toliau rikiuojasi Upės pradinė mokykla ir „Taškius“, kuriose ugdymas 2021–2022 mokslo metais kainuos 6600–6700 Eur.

Šioje vietoje truputį pritupiu. Ne dėl to, kad pavydėčiau tokių mokyklų gaunamų pajamų ir galėjimo susirinkti geriausius pedagogus, gal pagaliau mokytojo profesija iš tikrųjų taps prestižinė.

Tik pagalvoju, kiek Tauragės šeimų galėtų sau leisti tokias sumas mokėti už savo atžalų išsilavinimą. Turbūt ne tiek ir daug. Retorinis klausimas, ar už pinigus galima nusipirkti proto, visgi akivaizdu, kad norint kurti „Gerovės valstybę“ švietimo sistemą reikės reformuoti ir tai užtruks ne vieno ministro kadenciją.

Dar vienas retorinis klausimas: ar turime tikslą, kad lietuviai pasaulyje didžiuotųsi savo kompetencijomis, o ne pavogtų automobilių kiekiu? Čia politikų atsakomybės laukas, kaip ir visų piliečių, kurie sąžiningai moka mokesčius. Švietimo sistemos reforma jau 30 metų nesitraukia iš būtinai nuveiktinų darbų sąrašo, tik… klaidžioja pašaliais.

Tuo pat metu tuščiai diskutuojame apie Stambulo konvenciją lyg tai būtų svarbiausias klausimas.

Tuščiai laužome ietis, kas turėtų Lietuvai atstovauti Briuselyje, ir perdažome sienas požeminėje sostinės perėjoje keisdami vaivorykštę trispalve, o paskui drabstomės purvais.

Socialiniuose tinkluose verda aistros dėl M.A.M.A. apdovanojimų metu muzikos „žvaigždučių“ elgesio, nes nedėvėjo kaukių. Ši tema tampa net ministrų darbotvarkės klausimu. Bet ar tai tikrai svarbiausias dalykas? Atidarant bent kiek didesnę parduotuvę ir klientus viliojant nuolaidomis, socialinės distancijos nesilaikoma, bet dėl to ministrai į TV eterį nesiveržia.

Dūmų daug, tik nuo jų akis graužia ir per ašaras mažiau proto šviesos matyti.

Dalintis:

Palikite komentarą