fbpx

Ar bus pasaulių karas?

Dalintis:

Na, ne visi: tik kai kurie televiziją įsijungia tuomet, kai rodomos pasakos. Bet, sako, būtent jose slypi išmintis. Ir dar sako, kad kartais būtent pasakos geriausiai pamoko.

2017-ųjų spalis. Hiustone, L.Džonsono kosminiame centre, sušaukiamas skubus pasitarimas: užfiksuota, kad link Žemės juda neįprastos formos asteroidas. Jo trajektorija skiriasi nuo visų kitų žinomų dangaus kūnų, o ir pats judėjimo principas iki šiolei neregėtas: orbita – hiperboliška. Pati drąsiausia versija – ateiviai. O iš tos versijos – ir pagrindinis klausimas: su kokia misija atvykstama? Jei tai ne draugai, tai gal patys tikriausieji užkariautojai? Bet nieko nenumatyto nėra. Pasirodo, jau ne metus ir ne dešimtį metų beveik visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse egzistuoja instrukcijos, labai tiksliai nurodančios, ką ir kaip veikti, kai sulauksime pačių tolimiausių svečių. Tik štai visur įlendanti spauda (ir radijas, ir televizija) apie tai – tyli. Nes duomenys nuo žurnalistų paslėpti.

Visuomet: kai tiesioginių duomenų nėra, reikia tirti netiesioginius.

XVI amžius. To meto paveikslas ekrane. Aliejumi tapytas. Taip ir vadinasi: „Ateivių kautynės prie Niunbergo“. Paskui – pati fotografijos pradžia: virš Naujojo Hampšyro Anglijoje pakibusi skraidanti lėkštė (falsifikuoti fotografijas tuomet dar niekam neatėjo įgalvą). Ir 1989-ieji: pasaulio astronomų asociacija oficialiai priima dokumentą, kuriame nustatoma, kas, kada ir kokiais būdais turi pirmenybę, kontaktuojant su Žemės svečiais. Šnekamojoje kalboje ir šiandien astronomai tai vadina paprastu žodžiu: „Protokolai“. Ir visiems tampa aišku, apie ką kalbama. Ilgą laiką buvę slapti 2017-ųjų gruodį tie protokolai atsiduria „New York Times“ puslapiuose (galite juos ten rasti). Žinoma, galite rasti ir skeptikų. Bet atsaką jiems duoda žmonės, kuriais tiesiog negalime netikėti.

Vatikanas. Nepraėjus nė metams po Konklavos, popiežius Pranciškus nustebino pasaulį: patarė būti pasiruošusiems priimti netikėtus svečius iš kosmoso. 2018-aisiais ta pačia tema – apie galimą kitų planetų gyventojų ir Žemės piliečių bendrystę kalbėjo Dalai Lama. Na, ir visiškai neseniai – gruodžio mėnesį – NASA (JAV agentūra, atsakinga už nekarines kosmoso tyrimo programas) – taip pat padarė su religijomis siejamą pranešimą. Jo esmė: visi sutinkame, kad angelai yra nežemiškos būtybės. Ir pasaulio religijose – be išimties visose – kalbama apie iš Dangaus sugrįšiantį Mesiją.    Dabar – į mokslo pasaulį. Šefildo grafystėje (Pietų Jorkšyre, Anglijoje) penkių tyrinėtojų grupė į orą leido zondus, o po to tyrinėjo, kokias gi bakterijas tie zondai iš 40 kilometrų aukščio parsinešė. Išankstinės žinios: į tokį aukštį nepakyla nė viena didesnė nei šeši mikronai bakterija. Tai pagrįsta ilgamečių tyrimų duomenimis. Tačiau! Iš 40 kilometrų aukščio zondai pargabeno bakterijas, didesnes nei 200 mikronų! Nė viena jų nebuvo žemiškos kilmės: visos – iš tolimojo kosmoso. Išvada paprasta, bet toli siekianti: gal taip – iš kitų planetų – buvo žemėn „atpūsta“ ir mūsų gyvybė? Ir ką dar kosmosas gali mums „atpūsti“?

Savomis rankomis tolimąjį kosmosą tyrinėjantys mokslininkai sakosi žinantys, kad pasaulio šalių vyriausybių bendravimą su ateiviais (yra teigiančių, kad toks bendravimas jau vyksta) slepia net nuo mokslininkų. Prisidengiama kilniais tikslais: girdi, kad nekiltų panika. Ir vis primenami 1938-ieji, kai Niujorko radijas transliavo Džordžo Velso pjesę „Pasaulių karas“ (vėliau radiją įsijungusieji patikėjo pjesės autentiškumu ir tuo, kad Žemę marsiečiai jau užpuolė).

2010-aisiais NASA buvo pasižadėjusi: slaptuosius protokolus apie galimą ar tikėtiną ateivių sutikimą Žemėje (ir tam sutikimui numatytas taisykles) netrukus svarstys Jungtinės Tautos. Tas „netrukus“ tęsiasi jau dešimtmetį.

Tiesa, žurnalistai pažado nepamiršo: dar praėjusiais metais jį JT vadovams priminė. Ir, žinot, kokį gavo atsakymą? Juokingą. Cituoju: „Ligšioliniuose protokoluose buvo numatoma, kad „svečiai“ bendraus pagal mūsų – Žemės piliečių numatytąsias taisykles. Bet laikai keičiasi: jau nebemanome, kad Visatoje esame patys protingiausi. Todėl dabar kuriame instrukcijas, padėsiančias savitarpio supratimui tuo atveju, jei bendrauti tektų ne pagal mūsų, o pagal „svečių“ numatytąsias taisykles“.

Trečia nuo galo pastraipa: Pietų Amerikos indėnai tiki savo iš kartos į kartą keliaujančiais padavimais, teigiančiais, jog Visatoje yra trylika gyvenamųjų pasaulių. Anot jų, mūsų pasaulis – pats jauniausias. Vadinasi, bus iš ko pasimokyti.

Antra nuo galo pastraipa: kas pasakė, kad per Naujuosius vėl nebuvo gerų TV programų? Buvo. Ačiū TV kanalui „History“.

Paskutinė pastraipa (pasakų nemėgstantiems): sako, kad ir Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje yra slaptas skyrius, kurio darbuotojai jau pasiruošę sutikti svečius. Ir nors tas skyrius žurnalistams taip pat neprieinamas, apie jo egzistavimą vienas visai neblogas laikraštis prieš dešimtmetį rašė. Tik va bėda: dabar to laikraščio nebėra…

Dalintis:

Palikite komentarą