Atviras laiškas Rambyno regioninio parko direkcijos direktorei Dianai Milašauskienei

Dalintis:

Pagaliau sulaukėme Rambyno regioninio reginio parko direkcijos direktorės Dianos Milašauskienės reveranso. D.Milašauskienė rado savo brangaus darbo laiko padėkoti televizijos laidos „Neatpažintas meras“ laidos dalyviams. Prie padėkos žodžių dar yra ir palinkėjimas, sakantis, kad „reikėtų daugeliui eiti Vydūno keliu ir šviesėti gražius dalykus matant, darant ir juos rodant Lietuvai ir pasauliui“. Demonstruojant savo kompetenciją, bent jau oficialiame rašte, D.Milašauskienei reikėtų Vydūno vardą rašyti be klaidų. Už gramatines klaidas Vydūnas atleis, o už jo garbei Vydūno draugijos pasodintą ir D.Milašauskienės iniciatyva išrautą ąžuoliuką Bitėnų kapinaitėse vargu.

Prie laidos dalyviams išsiuntinėto elektroninio laiško dar yra pridėtas LRT generalinei direktorei  Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei adresuotas teatro režisieriaus, prof. Gyčio Padegimo laiškas, kuriame jo autorius piestu stoja už D.Milašauskienės sukurtą principingos valdininkės personažą televizijos laidoje „Neatpažintas meras“. Kažin, ar labai etiška publikuoti privatų susirašinėjimą, bet čia susirašinėjimą publikuojančių reikalas. Beje, šio laiško autoriui vertėtų prisiminti, kad gyvenimas labai skiriasi nuo teatro. Ūkinė veikla Rambyno kalno apylinkėse vyko nuo neatmenamų laikų, šio krašto žemdirbiai maitino anapus Nemuno esančius miestus Ragainę bei Tilžę, o  gegužinės, apie kurias režisierius rašo, vyko ne ant Rambyno kalno, o kur nors prie Dzūkijos ežerų. Gegužinėms čia nebuvo laiko, nes reikėjo daug dirbti ir daug melstis. Bepigu brandžių spektaklių režisieriui užmiršus istorinę praeitį dabar Bitėnų kaimą įsivaizduoti kaip didelį klojimo teatrą su spragilais ir vyžom. Jo žiniai būtent čia veikė M.Jankaus spaustuvė, davusi Lietuvai daugiau kaip 360 pavadinimų laikraščių ir knygų. Jeigu anuo metu būtų veikusi tokia Rambyno regioninio parko direkcija, tai mindamas biurokratinius slenksčius M.Jankus tikriausiai būtų atsisakęs savo sumanymo. Tačiau M.Jankaus projektas pavyko ir Lietuva tapo šviesesnė.

Kokie reikalai su Rambyno regioninio parko direkcijos projektais? Panašu, kad juos užbaigus jie paliekami dūlyti arba visiškai supūva. Argi ne taip nutiko su gamtos taku, vedančiu į Bitėnų kaimo gandrų koloniją? Turbūt direkcijos reglamente yra punktas, įpareigojantis objektų priežiūrą. „Pramogų takas“ šalia Rambyno kalno jau seniai prarado pavadinimo prasmę. Jeigu tokio tako nėra, tai kam lankytojus vedžioti už nosies? Nėra tako, nereikia ir jį reklamuojančios rodyklės. Argi tai daug pastangų ir materialinių išteklių reikalaujantis darbas? Apie direkcijos įgyvendinamus projektus parko teritorijoje esančios kaimo bendruomenės ne kažką žino. Kartą pamatė tvarios plėtros vardan per lauką riedančias ekologines akėčias. Tos akėčios jau seniai kažkur ilsisi, taip ir nenudirbusios bendruomenei adresuoto darbo. Ir ko stebėtis laidoje kalbėjusių žmonių apmaudu, skauduliu tapusiais jų prisiminimais. Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė pas juos nevažiuoja, su jais nesikalba, o jei atvažiuoja pasibaigus kokioms nors statyboms ar kiemų tvarkymo darbams, tai tik padeklamuoti būsimų baudų lentelių. Biurokratinė demagogija viršesnė už elementarų žmogiškumą.

Ką reklamuoja jau seniai nebeegzistuojančios pramogų aikštelės rodyklė? Laiško autorių nuotrauka

Kai kur galbūt dėl galimai privačių interesų skvarbus direktorės žvilgsnis net neužkliūva. Bitėnuose jau daug metų stovi firmos „Kalibrus“ buveinės „laužynėlis“ ir nieko, nes jos savininkai – įtakingo Pagėgių krašto politiko vaikai. Tas pats vyksta ir su Vilkyškių miestelio centre smengančiu įtakingam verslininkui priklausančiu Vilkyškių dvaro pastatu. Kadangi verslininkas ilgai buvo    Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ (pirmininkas Viktoras Milašauskas) leidžiamo žurnalo „Rambynas“ rėmėjas, D.Milašauskienė kažkodėl prarado savo profesinį budrumą paraginti verslininką imtis pastato tvarkymo darbų. Iš direkcijos varpinės šiais klausimais jokio garso, nors minėti pastatai labiau nei srutinės darko Rambyno regioninio parko kraštovaizdį.

Akivaizdu, kad daugelis parko direkcijos direktorės inicijuojamų veikų yra tik dėl ataskaitų ir paukščiukų. Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ataskaitose nupieštų spalvingų paveikslėlių natūroje netikrina. Pavyzdžiui, parko direkcijos garaže keleri metai rūdija daugiau nei 20 dviračių. Koks lankytojas ir kuriais metais matė skelbimą, kad jie yra, gal net nuomojami?  Saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis gavo Bitėnų bendruomenės nusiskundimų dėl parko direktorės vadovavimo subtilybių, bet ar kas nors pasikeitė po jo vizito?  Niekas nepasikeis ir po LRT žurnalisto Edvardo Kubiliaus skambučio aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai. Vizitui ministras neras laiko. Dabar karantinas, vėliau įsisiautės erkės, o dar vėliau rinkimai. Neveiklumu valstybė nuožmiai gina savo biurokratus.

Panašu, kad liksime nesuprasti tik mes, kasdienybės, gal ir nelabai pavykusios televizijos laidos statistai, apmėtyti neišrankiais G.Padegimo epitetais. Toliau klausysimės parko lankytojų ir savo svečių priekaištų dėl prasto kelio per Rambyno kalną. Ką padarė parko direkcijos direktorė, kad tas kelias būtų geresnis? Jos nuopelnas, kad kelio danga buvo padengta skaldinėliu, kuris tinka tik Paryžiaus parkų takeliams, nes jie kasdien laistomi. Gal prieš darant gerus darbus irgi reikia su kuo nors pasitarti. Nesikalbėjimas veda prie nesusikalbėjimo. Tiksliai galima nuspėti, koks šiuo klausimu bus D.Milašauskienės kontrargumentas: kelias priklauso Pagėgių savivaldybei ir ji privalo juo rūpintis. Bet ar ne tuo keliu į Rambyno regioninio parko Lankytojų centrą važiuoja smalsūs svečiai, ar ne tuo keliu į Bitėnų kapinaites nusilenkti Vydūnui plūsta žmonės iš mūsų šalies ir Europos? Gal mūsų visų bendras reikalas, kad tas kelias būtų patogus kiekvienam atvykusiam. Kur slypi tokia nemeilė žmogui? Gal nudžiūvusiuose Rambyno kelio pakelės beržuose, kurie tik ir laukia, kada galės prišaukti nelaimę. O gal uždarytame servitutiniame kelyje į Rambyno regioninio parko direkciją?

Valdžia žmogui ar žmogus valdžiai? Amžinas retorinis klausimas. Amerikietis, Pensilvanijos valstijos Pitsburgo universiteto profesorius B.Guy Petersas biurokratiją apibūdina kaip faktiškai nekontroliuojamą jėgą, ryjančią asmens laisves ir ekonominius išteklius. Rambyno regioninio parko teritorijoje gyvena žmonės ir jeigu jie jaustųsi gerai, turbūt nesiskųstų, o ramiai gyventų savo gyvenimus. Prisegtukų su žinomų žmonių pavardėmis siuntinėjimas ir reglamentų vardijimas žmogiškųjų problemų nesprendžia.

Pagarbiai balandžio 15 d. transliuotos televizijos laidos „Neatpažintas meras“ dalyviai

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000101415/nepazintas-meras-pagegiu-meras-vaidas-bendaravicius-tapo-lrt-zurnalistu-teko-spresti-rambyno-parko-problemas?fbclid=IwAR2ML77tvtDXD4rTE0qahkrToCu7QKEFrh5DxaZPEnm2tEgFFZ5OGZFOgpw

Užs. Nr. 42

Dalintis:

About Author

Palikite komentarą