fbpx

Svetima gėda

Dalintis:

Su Naujaisiais! Ir, žinoma, atsiprašau už tai, kad jau pirmas šiųmetinis mūsų susitikimas bus paženklintas tuo svetimos gėdos ženklu. Jūs gi žinote tą jausmą: vienas pats jį dar gali iškentėti. Bet sunku ir nemiela būva, kai ta gėda tenka su svečiais dalintis. Tie svečiai – iš užjūrio Tėvynėn Kalėdoms atvykę lietuviai. Tautiečiai. Žmonės garbaus amžiaus. Solidūs. Dešimtmečiais gražią lietuvišką kalbą puoselėję ir ją išsaugoję. Trečią viešnagės dieną nuo lietuviškų vaišių bei kalbų pavargę. Ir užsimanę lietuvišką televiziją pasižiūrėti.

Rodė Lietuvos komiko vakarą. Ir būtent todėl norėjosi prakeikti tą dieną, kai prieš daugelį metų nusipirkau televizorių. Po to dar bariau save, kad miestan – prie eglutės svečių neišvedžiau. Bet šaukštai jau buvo popiet: ekrane siautėjo Juozas Zavaliauskas. Galėčiau ir kitus to vakaro dalyvius pavardyti: jų daug buvo, ir ne visi blogi. Bet – jei apie visus šnekėti – tuomet gal tas šou būtų pavadintas komikŲ vakaru. Bet ne: vadinosi komikO. Ir nusprendžiau, kad, matyt, tai dėl kadaise garsiu buvusio Juozo Zavaliausko.

Gaila Juozuko: nemokėjo laiku atsisveikinti. Ogi ta amžina dilema – ar dar vieną mažą pinigėlį užsidirbti, ar garbę galutinai prarasti – egzistuoja. Lietuvoje, beje, dažniausiai nugali ne tas, kuris mano stipriausias esąs. Realybė nugali. Todėl dabar turiu nuliūdinti tuos, kurie Lietuvos komikO laidos nematė: manau, kad tai buvo paskutinis J.Zavaliausko ekranas.

Beje, tikiuosi, kad „Tauragės kurjeris“ ir jums, ir man pagelbės: pacituosiu Juozą. O jei tos citatos labai jums patiks, tai lauksiu laiškų, kuriuose kviečiate Juozą Zavaliauską į Tauragę. Perduosiu asmeniškai. Ir, žinoma, prisipažinsiu klydęs.

Dažnos Juozo Zavaliausko reprizos pagrindas – dar nuo tarybinių laikų – žodinis žaidimas pavardėmis. Svečiai šitą žanrą bandė „įkąsti“, bet vėliau supratau, kad tik savo amerikoniškus dantis išklibino. Mat Juozas tiesiog užbėrė TV ekraną gražiomis (jo supratimu) ir juokingomis (nežinia kieno supratimu) pavardėmis:

– Bibonas iš Visagino. Panelė Šikaitė. Draugas Birkinas. Bičiuliai Pamakštys ir Papas. Kiti du draugai – Minkštimas ir Pasmaukys. Vengras, pavarde Guliašas. Juozo Zavaliausko kurso draugas Pisliakas. Taip pat latvis Janis Pimpals. O jei aš, Juozas Zavaliauskas, gyvenčiau Ispanijoje, tai turbūt vadinčiausi Chulijo Pidaro Juozuljo…

Bet salės Kaune žiūrovai – kažkodėl  šventiniame koncerte ne kostiumais apsirėdę, o įsisupę į žieminius paltus – nesijuokė. Ir tada Didysis Humoristas nutarė pačiužinėti – ta pačia tema – ant politikos:

– Buvo toks vagis, pavarde Šaukštelis, – pranešė Juozas. – O sugavo jį policininkas, pavarde Skvernelis.

Kai niekas ir toliau nesijuokė, J.Zavaliauskas ėmė berti dar smagesnę tiradą. Pateikiu ją neredaguodamas ir nekomentuodamas:

– Kai pradėjau vartoti šampūną „Debesėlis“, mano plaukai pasidarė tokie purūs, kad dažnai ištrūksta užtrauktukas kelnėse…

– Išgėriau liesinančios arbatėlės „Paukštelio skrydis“. Po pirmo jos puodelio tris dienas nuo „sosto“ nenulipau…

– Pardavėjos parduotuvėse man panašios į voveres. Man močiutė dar mažam sakė: jei voverė maistą grūda giliai, tai bus šalta žiema…

– Turkiškai išmokau, skaitydamas užrašus ant aerozolių balionėlių…

– Mano draugas dirba kebabų pardavėju, tai dabar, kai susilaukė kūdikio, jį vystydamas vis prideda tai salotų lapą, tai majonezo…

– Kai viena pagyvenusi ponia parduotuvėje paprašė medžiagos, kuri tiktų prie veido, tai pardavėja jai pasakė, kad medžiagos su klostėmis parduodamos kitame skyriuje…

Po to Humoro Metras iš ekrano pasakojo apie plastikos chirurgą. Vadino jį papuasu, nes girdėjo, kad jis – tikras papų asas.

Ir dar apie horoskopą savo kolegos scenoje klausė:

– Jūs turbūt pagal horoskopą – bebras?

Kolega apsimetė nesupratęs, apie ką čia. Zavaliauskas paaiškino:

– Jei patinka plonos moterys – na, tokios, kaip lentos, – tai, vadinasi, lentas grauži. Vadinasi, esi  bebras.

Salė ir toliau buvo akmeninė. Į paltus susisupusi. Ir tada Juozas Zavaliauskas visiems joje susirinkusiems pranešė, kad parduotuvėse jau galima nusipirkti naujos ekologiškos žirnių siubos, kuri vadinasi „Atspėk melodiją“.

Labai norėčiau pakomentuoti. Bet gėda.

Dalintis:

Palikite komentarą