Kada norintys prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos gali tikėtis finansinės paramos?

Kad būtume sveiki, turėtume gerti tik švarų, gėlą ir tyrą vandenį, todėl pirmykštės gyvenvietės, kaimai, miestai, ištisos civilizacijos kurdavosi kuo arčiau tokio vandens šaltinių. Mes, lietuviai, galime didžiuotis ir džiaugtis – savo namų ūkiuose naudojame vandenį, gaunamą išimtinai tik iš požeminių vandens išteklių. Tačiau retai susimąstome, kad dėl neatsakingos ūkinės veiklos bei netinkamai tvarkomų buitinių nuotekų tokius vandens šaltinius galime labai greitai užteršti.

Specialistai įspėja: jei nuotekos neteisingai tvarkomos (ar visai netvarkomos) ir išleidžiamos į aplinką, jos gali patekti į geriamąjį vandenį ir užkrėsti jį. Negalima vartoti vandens, jei į jį pateko įvairūs virusai, bakterijos, cheminės medžiagos, skalbiklių ar ploviklių likučiai. Toks vanduo kelia grėsmę žmogaus sveikatai.

Ne visi tauragiškiai atsakingi

Įmonės „Tauragės vandenys“ technikos direktorius Jonas Gečas tvirtina: labai svarbu tinkamai tvarkyti nuotekas ir neteršti aplinkos, nes ilgainiui tai gali atsiliepti sveikatai. Kita vertus,  individualiai tvarkyti nuotekas yra gerokai brangiau. „Kas su tuo susidūrė, žino: rūpinimasis šiuo reikalu atsieina nemažas sumas, nes nuotekos iš kaupimo rezervuaro ir nuotekų dumblas iš vietinio nuotekų valymo įrenginio turi būti vežami į artimiausius miesto ar gyvenvietės nuotekų valymo įrenginius. Be to, tam reikia skirti nemažai laiko“, – pastebi J.Gečas.

Anot jo, kai kurie Tauragės regiono gyventojai nuotekas tvarko labai neatsakingai. Norėdami sutaupyti žmonės tiesiog išleidžia neišvalytas nuotekas į gruntą, gruntinius vandenis. Tauragės apylinkės – smėlinga vieta, daug smulkaus žvyro, todėl žemė puikiai sugeria drėgmę.

Lėtas ir sudėtingas jungimosi prie tinklų procesas

Pašnekovo teigimu, gyventojų prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų ėmė spartėti nuo 2008 metų, kai regionas pradėjo gauti ES fondų finansinę pagalbą.

„Per tą laikotarpį buvo gautas finansavimas, skirtas aštuonių gyvenviečių ir Tauragės bei Skaudvilės miestų tinklų plėtrai. Tačiau plėsti centralizuotus nuotekų tvarkymo tinklus dar reikia didžiojoje savivaldybės gyvenviečių dalyje. Mūsų įmonė eksploatuoja 22 gyvenamųjų vietovių nuotekų sistemas, 15 nuotekų valymo įrenginių ir 79 nuotekų pakėlimo siurblines. Šiuo metu savivaldybėje prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų yra prisijungę tik 72,06 proc. gyventojų, o Tauragės aglomeracijoje šis skaičius siekia 97,32 proc. Akivaizdu, kad jungimosi procesas labai sudėtingas ir lėtas. Kodėl? Esama kelių priežasčių. Kai kurie gyventojai tiesiog neturi pakankamai lėšų prisijungti prie tinklo, kai kurie gyvenamieji būstai yra vadinamosios „senos statybos“, nepatogiai išdėstyti, juose nėra vietos sanitariniams mazgams įrengti, kai kurie – apskritai negyvenami arba jų savininkai sulaukė garbingo amžiaus ir nenori keisti savo gyvenimo būdo ir įpročių“, – pasakoja J.Gečas.

Kai tik atsirado galimybė – iškart prisijungė

Dapkiškiuose gyvenanti Livija Šimkė pasakoja, kad prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos prisijungti sutiko visi kaimo gyventojai.

„Prie centralizuotų tinklų prisijungėme prieš kelerius metus. Ir tikrai su kaimynais džiaugiamės tokiu savo sprendimu, pagaliau nebereikia niekuo rūpintis patiems. Tiesą sakant, kai tik atsirado galimybė, ilgai ir nesvarstėme, ar jungtis, ar ne. Juk gyvename XXI amžiuje, gyvenimas kasdien modernėja, darosi patogesnis, tai kaip kitaip?“ – stebisi moteris.

Iki prisijungiant prie centralizuotos sistemos pašnekovės sklype buvo įrengti nuotekų rezervuarai. Kai vienas prisipildydavo, nuotekos nutekėdavo į kitą. „Tuomet reikėdavo kviesti nuotekų išvežimo paslaugą teikiančią įmonę. Taigi, buvo ką veikti“, – neslepia pašnekovė.

Kas gali tikėtis finansavimo?

Paklaustas, kiek kainuoja prisijungti prie tinklo, „Tauragės vandenų“ atstovas J. Gečas atsako, kad gyvenamojo namo prijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų vidutiniškai kainuoja iki 1000 eurų, tačiau kai kuriais atvejai išlaidų suma gali būti ir didesnė: tai priklauso nuo atstumo, namo plano, sutvarkytos aplinkos. Prie šios sumos taip pat reikia pridėti ir išlaidas sanitariniam mazgui įrengti, namo vidaus nuotekų sistemai rekonstruoti.

„Gyventojai prie centralizuotų nuotekų tinklų savo lėšomis gali jungtis visose gyvenamosiose vietovėse (nuo sklypo ribos iki centralizuotos sistemos), o gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų, būsto prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų nuo sklypo ribos iki „pamato“ galima tikėtis finansavimo iš ES ar LR biudžeto“, – teigia J.Gečas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Užs. Nr. 51