Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Kraštietė, asmeninė trenerė, dietistė Rūta Beišytė-Aminova ne tik dažnai dalyvauja įvairiose TV laidose, jos patarimai mirga didžiuosiuose portaluose, žinomi žmonės jai patiki savo kūno linijų dailinimą. Prieš kelerius metus Rūtos parašyta knyga „Ideali figūra“ tapo bestseleriu, šios knygos tiražas kartojamas jau ketvirtą kartą. Paradoksas tai, kad mokykloje Rūtą gydytojai buvo atleidę nuo kūno kultūros pamokų, o ji pasirinko sportą ir sulaukė didžiulės sėkmės.
Pasirinko intuityviai
Rūta Beišytė su dviem vyresniais broliais augo Pilsūdų kaime (Skaudvilės sen.), pedagogės Zitos ir tėčio Petro šeimoje. Mokėsi Pilsūdų pradinėje mokykloje (ten dabar įsikūrusi biblioteka), nuo penktos klasės mokslus tęsė Upynos vidurinėje mokykloje. Sporto būrelių nelankė, nes tokių jos mokykloje nebuvo, o kadangi į Tauragę važiuoti buvo per toli, tai sportavo savarankiškai: bėgdavo krosą, atlikdavo įvairius pratimus. Aerobikos ir fitneso trenerės specialybę įgijo Sporto universitete Kaune, pernai Klaipėdos valstybinėje kolegijoje baigė sveikatos mokslų-dietisto studijas.
– Konsultuoju sveikos gyvensenos, mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais. Susituokiau su Tomu Aminovu prieš ketverius metus, jis – operatorius, filmuoja šventes, kuria videomedžiagą, reportažus TV3, LRT „Labas rytas“. Tomas nemėgsta sportuoti. Mūsų sūnui Jokūbui – dveji metukai, nuo 3 mėnesių jau keliavom su juo į vaikišką baseiną, pradėjom mokyti nardymo, tik karantinas pristabdė, – atviravo specialistė. – Sūnui labai stengiuosi įdiegti fizinį aktyvumą. Šiuo metu dirbu uostamiestyje, iš verslininko Antano Boso išsinuomojau nedidelę salytę ir vedu asmenines treniruotes. Tarp mano klientų yra ir žinomų žmonių – LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė ir Daina Bosas.
Sportuoti, pasak Rūtos, galima ir namų sąlygomis, tam tikrai nereikia skirti didžiulių lėšų, svarbiau – noras. Asmeninio albumo nuotrauka
Rūta pasakojo, kad mokantis šeštoje klasėje jai pradėjo skaudėti sąnarius, todėl gydytojas ją atleido nuo kūno kultūros pamokų. Vyresnėse klasėse suvokusi, kad turi polinkį į pilnėjimą, pradėjo svarstyti apie trenerės specialybę. Toks sprendimas nustebino artimuosius, nes sportas šeimos aplinkoje nebuvo populiarus.
– Traukė sportas ir psichologija, tik tos dvi sferos mane domino. Intuityviai sportu susidomėjau. Paauglystėje, ką mama duodavo, tą ir valgydavau, o lieknėti bandžiau savarankiškai fiziniu krūviu. Tuo laiku nei valios turėjau, nei žinių ieškojau, kartais bulvių atsisakydavau. Buvau atleista nuo kūno kultūros pamokų, o jau vyresnė pradėjau šias pamokas lankyti dėl pažymio, gyniausi specialų ženklą, kad gaučiau balą prie stojamųjų, – kalbėjo Rūta, į gimtinę grįžtanti jei ne kas savaitgalį, tai kas antrą, nes labai pasiilgsta tėvų.
Fizinis krūvis – svarbu
Rūta Beišytė savo paskyroje feisbuke „Asmeninė trenerė/dietistė Rūta“ publikuoja daug naudingos informacijos ir patarimų. „Youtube“ kanale įkėlė daugiau nei 100 treniruočių namų sąlygomis, skirtų kūno dizainui ir modeliavimui, lieknėjimui, net labai skubantiems žmonėms ir nėštukėms. Prieš ketverius metus parašė knygą „Ideali figūra“, kurios tiražas kartotas jau ketvirtą kartą.
Rūta Beišytė. Asmeninio albumo nuotrauka
– Knygą taip parašiau, kad skaitantiems atrodo lyg kalbėtųsi su manimi. Norėjau kuo paprasčiau papasakoti apie sveiką gyvenseną, duoti daug patarimų, pridėjau daug pratimų, receptų. Norėjau, kad ir į kelionę išvykdamas žmogus pasiimtų mano knygą ir mankštintųsi, kad virtuvėje pritrūkęs idėjų greitai pasigamintų nesudėtingų ir skanių patiekalų. Mano knygoje yra valgiaraščių nemėgstantiems mėsos, smaližiams, naudingos informacijos apie sportą lovoje, vandenyje ir norintiems numesti svorio, – pasakojo autorė. – Knygoje atsakiau į dažniausiai sulauktus klausimus, o nuotraukos – mano vyro. „Ideali figūra“ tapo bestseleriu ir vis dar išlieka tarp populiariausiųjų.
Pasak trenerės, kiekvienas žmogus nori idealios figūros. Aukštas žmogus, kurio kūno proporcijos – 90-60-90 cm, atrodys lieknas, o žemas – apvalesnis. Rūta teigia, kad sportuojant geriau įsisavinamas kalcis, stiprinami raumenys, širdies raumuo, sportas gelbsti nuo laikysenos problemų. Visiems, vyresniems nei 40 metų, būtinas sportas, kad nesustabarėtų raumenys ir anksti neretėtų kaulai. Fizinio aktyvumo reikia bent 2 kartus per savaitę, 2–4 kartai – geresniam rezultatui.
– Sporte labai daug psichologijos, labai svarbi motyvacija. Svarbiausia, kad būtų geri kraujo tyrimai, neaukštas cholesterolis, mityboje užtektų vitaminų ir mineralų, nereikia per negaliu numesti 1 kg, kuris galbūt jums dera. Mano ūgis – 166 cm, svoris – apie 60 kg. Kai dalyvavau fitneso varžybose, svėriau 57 kg. Gal atrodo daug, bet mano raumenynas tvirtas, – teigė Rūta. – Kiekvienas savaip supranta idealios figūros sąvoką. Vieniems vyrams patinka lieknesnės, kitiems – apvalesnės moterys, vienoms moterims patinka plačių pečių vyrai, kitoms – aukšti ar raumeningi.
Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjusiai keto dietai specialistė nepritaria, nes nuo daugybės baltymų gali šoktelėti cholesterolis, kilti kitų sveikatos bėdų. Rūtos nuomone, bet kokią dietą turi skirti gydytojas dietologas, nes dieta – maisto produktų apribojimas gydant ligą. Sveikų žmonių mityba turi būti kuo įvairesnė: reikalingi ir angliavandeniai, jau greitai prasidės uogų sezonas, tai negi valgysime tik avokadus.
– Visuomet sakau, kad kuo daugiau saiko reikia turėti ir kuo daugiau įvairovės savo mityboje, tuomet mes, treneriai, turėsime mažiau darbo. Intervalinis badavimas, jei nekelia streso ir diskomforto – gerai, bet ar verta save taip varžyti? Suvalgę pyragėlį, kitą dieną daugiau pajudėkim, gerkim kefyrą ir „sudegs“ tas pyragėlis, – pataria dietistė.
Patarimai
Pasak R.Beišytės, bulvės ir duona – ne baubas. Ji bulves valgo. Pirmojo virimo bulvės gerai, bet pakartotinai šildant žūva vitaminas C. Reikia vengti bulvių traškučių – kancerogenų šaltinio. Atprasti nuo užkandžiavimo padės toks būdas: po kiekvieno suvalgyto sausainio ar saldainio reikia išgerti stiklinę vandens. Emocinį valgymą slopina gilus kvėpavimas, karšta vonia, meditacija, sportas, o stresą, žadinantį apetitą, pažabos B grupės vitaminai.
– Fiziškai aktyvus žmogus tikrai gali valgyti bulves. Nereikia bijoti pilno grūdo duonos, ji gali būti bemielė, jei valgydamas įprastą duoną žmogus jaučia diskomfortą. Kugeliu mėgautis reikėtų tik kartą per 3 mėnesius, nes šis valgis apsunkina organizmą. Nereikia savęs guosti maistu, nes iš pradžių liūdime, kad nepavalgę, paskui – kad persivalgę, o tuomet liūdime, kad priaugome svorio. Maistas – energijos šaltinis, o ne paguoda, – pataria Rūta. – Ir pusryčiai svarbūs: mokiniai ryte pavalgę geriau mokosi, dirbantys žmonės lengviau dirba, angliavandenius reikėtų valgyti ryte, iki 12 val. Papusryčiavę žmonės nepersivalgo per pietus. Mirkyti riešutai lengviau įsisavinami. Mažai kruopų valgant organizmui gali pritrūkti chromo, o dažniausiai jo trūksta smaližiams.
Likus valandėlei iki treniruotės Rūta pataria nepersivalgyti, tokiu metu tinka angliavandeniai: košės, pilno grūdo duona, netinka pieno produktai, gazuoti gėrimai, lapinės salotos, nes sportuojant pūs pilvą. Po treniruotės, užkūrus medžiagų apykaitą, trenerė pataria suvalgyti baltymų: išgerti proteino kokteilį ar sukramsnoti batonėlį, kiaušinių, bananą, varškės, pieno produktų, vištienos, netinka riebi žuvis ir mėsa.
– „Vyturiams“ geriau sportuoti ryte, o „pelėdoms“ – vakare, tada, kai yra aktyviausi. Tai priklauso nuo žmogaus bioritmo. Einantiems miegoti 20–21 val. nuo 18 val. reikėtų nebevalgyti. Vakarienei labiau tinka baltyminis maistas, sriubos. Tris kartus per dieną maitindamiesi nepersivalgome, medžiagų apykaita tuomet dirba pastoviu ritmu, tada nereikės ieškoti dietos, – patarimus vieną po kito žėrė specialistė. – Dirbdama pastebėjau, kad žmonės nori greito rezultato ir turi mažai kantrybės, nori čia ir dabar, jiems sunku iš savęs nereikalauti maksimumo ir nesielgti drastiškai. Rezultatui reikia laiko.
