Prezidento skambučio sulaukęs Romualdas: „Maniau, kad šposas koks“

Prieš pat didžiąsias metų šventes Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefoniniu skambučiu pasveikino tris šalies senjorus. Vienu laimingųjų tapo tauragiškis 82-ejų metų Romualdas Vaišnoras. Vyras pasakojo G.Nausėdą prisimenantis dar iš tų laikų, kai jis svečiuodavosi Tauragėje pas savo dėdę, Romualdo kaimyną.

Manė, kad šposas

Į devintąją dešimtį įkopęs Romualdas Vaišnoras džiaugiasi, jog dar turi tiek sveikatos, kad galėtų dirbti ne tik vadovaujamą, bet ir sunkų fizinį darbą. Prezidentūros skambučio Romualdas sulaukė prieš pat Kalėdas. Iš pradžių skambinusi moteris jo tik pasiteiravo, ar galės ir ar norės pasikalbėti su šalies vadovu.

– Pasimečiau ir nepatikėjau. Paklausiau, kodėl tokius šposus krečia garbaus amžiaus žmogui. Juk esu senjoras, jau tiek metų nedirbu, kuo aš galėčiau būti įdomus prezidentui? – „Tauragės kurjeriui“ apie netikėtą skambutį pasakojo R.Vaišnoras.

Vyras iškart susisiekė su sūnumi, kuris jau daug metų dirba gydytoju Kaune, bet sūnaus patarimo nesivelti į jokius pokalbius nepaklausė.

– Kitą rytą, apie dešimtą valandą, vėl paskambino iš prezidentūros, paprašė sutikslinti telefono numerį, vardą, pavardę ir liepė laukti prezidento skambučio. Kūčių dieną, 12 valandą, lygiai minutė į minutę paskambino jo Ekselencija, – prisiminė Romualdas.

Žaidė už Romualdo tvoros

Sutapimas ar ne, bet vienoje pagrindinių miesto gatvių nuosavame name gyvenantis Romualdas būsimąjį prezidentą pažinojo jau prieš daugelį metų. Kitapus jo kiemo tvoros, Pilėnų (buvusioje Pionierių) gatvėje, gyveno G.Nausėdos dėdė, o vasaromis Gitanas šiame kieme leisdavo atostogas su pusbroliais ir kaskart pasisveikindavo su uniformuotu į darbą skubančiu kaimynu Romualdu.

– Dirbau Tauragės geležinkelio stotyje viršininko pavaduotoju. Penkiasdešimt trejus metus atidaviau geležinkeliui. Į darbą eidavau su uniforma, ir antpečius nešiojau, ir laipsnį karinį turėjau. Vaikams tai visada padarydavo įspūdį. Atsimenu mažąjį Gitaną, jis Tauragėje su pusbroliais žvejodavo, žaisdavo gatvėje. Malonus vaikas buvo, – prisiminė R.Vaišnoras, dirbęs ir geležinkelio budėtoju, ir eismo revizoriumi.

Apie ilgus savo tarnybos metus Romualdas galėtų ilgai pasakoti, sako jokių nuobaudų neturėjęs, jokios partijos veikloje nedalyvavęs.

– Mano šeimoje buvo giminių Izraelyje, tai anais laikais teko atsisakyti su jais ryšių. Tik 1991 metais Maskvoje, po pučo, gavau užsienietišką pasą ir išvažiavau mėnesiui į Izraelį. Baisu buvo. Siūlė ten pasilikti, bet mano visa šeima Tauragėj gyveno. Ir žmona, ir vaikai. Negalėjau likti. Su žmona 53-ejus metus vedę buvom, dabar jau penkiolika mėnesių vienas likęs esu, – sakė pašnekovas.

Aptarė ir bulbynę, ir politiką

Paklaustas, apie ką kalbėjosi su šalies vadovu, R.Vaišnoras tikino iškart atpažinęs Prezidento balsą.

– Ruošiausi pokalbiui. Ne draugas juk skambina, skambina visos trijų milijonų šalies vadovas. Pagyriau prezidentą, pasakiau, kad visi tauragiškiai juo labai patenkinti. Paminėjau, kad ir buvusius prezidentus mūsų rajono žmonės gerbė. Iškart prisiminiau, kad prezidentas interviu „Tauragės kurjeryje“ pasakojo apie savo močiutės bulbynę, tai pasijuokėm, kad tikrasis pavadinimas tos sriubos – ruputynė. Daug ką Prezidentas žino apie Tauragę, dar giminių čia jo likę. Pasiguodė, kad nelengva šalį valdyti ir visiems įtikti, o paskui perėjome prie mano nuomonės. Paklausė, ką manau apie kaukių dėvėjimą, karantino reikalavimus. Patikinau, kad aš tikrai vykdau visus įsakymus ir labai saugausi, – sakė pašnekovas ir prisiminė, kad prezidentas domėjosi, kokiomis nuotaikomis gyvena tauragiškiai, taip pat užklausė Romualdo nuomonės apie valstybės skiriamą paramą ir pašalpas pandemijos metu.

Štai šiuo klausimu Romualdas sako griežčiau pasisakęs.

– Nes, mano nuomone, pašalpas reikia mokėti tik tiems, kurie tikrai negali pragyventi. O jei žmogus gyvena kaime, turi žemės rėžį, tai gali juk daržovių užsiauginti, paršiuką kokį nusipenėti. Kam jiems pašalpas mokėti? Negražu, kai žmogus iš kaimo atvažiuoja į parduotuvę ir bulves maišais perka, o gal dar ir ligos užkratą atveža. Skatinti reikia žmones, kurie pirmose linijose su koronavirusu kovoja: medikus, policininkus, kunigus. Juk kunigas eina ir išrišimą duoda, ir palaimina, o tas žmogus po kelių valandų miršta, – patarimus prezidentui pokalbio metu nuoširdžiai dalijo tauragiškis.

Perduoda prezidento sveikinimą

Baigdamas pokalbį su prezidentu Romualdas perdavė linkėjimus pirmajai šalies poniai Dianai Nausėdienei. Tai išgirdęs, prezidentas trumpam padavė telefoną žmonai.

– Diana paprašė manęs pasveikinti visus tauragiškius su šventomis Kalėdomis. Tą patį pakartojo ir šalies vadovas. Palinkėjome vieni kitiems linksmų švenčių. Prezidentas paprašė visus pasveikinti, tai aš naudodamasis proga tą ir darau. Nueisiu tik pas kleboną, pasišnekėsim, perduosiu šalies vadovo linkėjimus. Man didelė garbė toks G.Nausėdos poelgis, niekada nepamiršiu. Esu vienas iš trijų milijonų taip gražiai pagerbtas, – sakė R.Vaišnoras, tikėdamasis, kad 2021 metai mums visiems bus daug geresni.