Briedis dar girioje, o ragai, nagai ir kanopos jau padalyti

Dalintis:

Pranešti apie save Lietuvai ir pasauliui – nepigus malonumas. O kur dideli pinigai, ten pakvimpa ir interesais. Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybės taryba pritarė ambicingam planui teikti paraišką Kultūros ministerijai ir 2023 metais Tauragei pretenduoti į Lietuvos kultūros sostinės vardą. Projekto sąmata įspūdinga – jei ministerija patvirtins savivaldybės paraišką, per metus kultūros renginiams bus išleista beveik 0,5 milijono eurų. Pinigų dalybos žada būti karštos.

Prasidėjo nuo Vilniaus

Birželio 23-iąją Tauragės rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimo projekto „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ įgyvendinimui ir finansavimui. Jei Kultūros ministerija paraišką palaimins, jam bus skirtas dalinis Vyriausybės finansavimas – iki 100 tūkstančių eurų. Kitą – didžiąją lėšų dalį, dar beveik 400 tūkstančių eurų, iš rajono biudžeto teks pridėti savivaldybei ir projekte dalyvaujančioms įstaigoms. Projektui įgyvendinti tikimasi ir rėmėjų finansinės pagalbos. Bendra projekto sąmata – per 470 tūkstančių eurų.

Projektas „Lietuvos kultūros sostinės“ gimė 2009-aisiais. Tais metais Lietuva įgyvendino ambicingą sostinės kultūros projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, o nuo kitų metų Lietuvos kultūros sostinėmis skelbiama vis kita šalies savivaldybė, skiriant jai dalinį finansavimą – iki 100 tūkstančių eurų per metus.

Projekto įgyvendinimo metu konkursą laimėjusi savivaldybė įsipareigoja sukurti naujų kultūros produktų – festivalių, parodų, išleisti knygų, sukurti naujų kultūrinio turizmo maršrutų, dokumentinių pažintinių filmų. Lietuvos kultūros sostinėmis jau buvo Zarasai, Plungė, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Telšiai, Klaipėda, Rokiškis, Panevėžio rajono Ramygalos miestelis, Joniškio rajono Žagarės miestelis. Pandeminiais 2020-aisiais Lietuvos kultūros sostinės vardas buvo suteiktas Trakams. 2021-aisiais iš šio miesto estafetę perėmė vienas gražiausių šalies kurortų – Neringos savivaldybė. 2022 metais kultūrinę išmonę šaliai demonstruos Alytus.

Planuoja 29 renginius

Jei Kultūros ministerija pritars Tauragės savivaldybės paraiškai, projekto „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ vykdytoju taps Tauragės kultūros centras. Kaip skelbiama ministerijai teikiamoje paraiškoje, projektu bus siekiama Lietuvai ir pasauliui parodyti, kad Tauragė savo gyventojams ir svečiams iš viso pasaulio yra draugiškas ir atviras modernus miestas, turintis tikslą tapti žaliausiu miestu Lietuvoje. Projekto kultūrinė idėja – „Kultūros muitinė“. Visus metus 2023-iaisiais mieste vyktų įvairūs kultūros renginiai, kurie, tikimasi, į rajoną pritrauks turistų – renginių ciklas „Kultūros pavasaris“, vyrų chorų festivalis „Užtraukim, vyrai, dainą“, Lietuvos karinių orkestrų šventė „Muzika – viena kalba“, pasaulio tauragiškių forumas „Globalūs kartu“, planuojami džiazo, jaunimo menų festivaliai, konkursai, kultūriniai žygiai, miuziklai, net elektromobilių lenktynės. Skelbiama, kad per metus bus suorganizuoti 29 kultūros ir meno renginiai, kuriuose dalyvaus 100 meno kolektyvų, 80 solistų ir kitų atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Projektui planuojama sukurti specialų logotipą, interneto svetainę, prigaminti įvairios atributikos – vėliavėlių, kepurėlių, puodelių, kalendorių.

Reklamai – 130 tūkst. Eur

Vien projekto viešinimui numatoma skirti apie 130 tūkstančių eurų. Būtent ši suma, praėjusią savaitę svarstant šį klausimą, ir sukėlė abejonių – ar reikia skirti tiek daug projekto reklamai, jei šios sumos nepadengia net ministerijos skiriamos lėšos projektui įgyvendinti. Savivaldybė informuoja, kad tokia didžiulė suma viešinimui būtina tikintis pasiekti kuo platesnę auditoriją – apie 1,3 milijono Lietuvos gyventojų. Skelbiama, kad projekto logotipui ir interneto svetainei sukurti gali prireikti apie 6000 eurų, nuotraukoms, videoklipams, iliustracijoms ir tekstams sukurti reikės dar 22 500 eurų, planuojama net samdyti komunikacijos specialistą, kuriam per metus būtų sumokamas 20 tūkstančių eurų atlygis, o projekto viešinimas vietos ir respublikinėje žiniasklaidoje bei televizijose, savivaldybės skaičiavimu, atsieis dar beveik 72 tūkstančius eurų. Vien reklamai socialiniuose tinkluose numatyta 21 tūkstantis eurų, 3000 eurų bus atseikėjama vadinamiesiems nuomonės formuotojams.

Be to, dar neaišku, kiek kainuos svečių maitinimas ir apgyvendinimas, kitos nenumatytos išlaidos.

„Kas dalinsis ragus, nagus ir kanopas“

Svarstant šį klausimą tarybos posėdžio metu, nusišalino tarybos narė Rima Bandzinaitė-Latožienė. Nusišalinimo priežastis – jos vyro įmonė ketina dalyvauti projekto viešinimo kampanijoje. Kaip žinia, Valdas Latoža valdo Tauragės radiją.

Projektą „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė“ rengusi Kultūros skyriaus vedėja Danutė Naujokienė tarybos narius patikino, kad šiuo klausimu darbo grupė dirbo jau kelerius metus. Mortos Mikutytės nuotrauka

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjai Danutei Naujokienei trumpai pristačius klausimą ir patikinus, kad savivaldybės sudaryta darbo grupė projektą rengė jau kelerius metus, opozicija iškėlė interesų konflikto tikimybę, paprašiusi paviešinti šios darbo grupės narius. Tačiau posėdžio metu tai nebuvo padaryta. „Tauragės kurjeriui“ ši informacija buvo pateikta po tarybos posėdžio, sprendimo projektui jau pritarus.

2019 m. lapkritį mero Dovydo Kaminsko sudarytai darbo grupei, kūrusiai projekto sąmatą ir būsimų renginių tinklelį, priklausė jis pats, Tauragės Europe direct informacijos centro vadovė Isvalda Aleknienė, Kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, mero patarėjai Kasparas Bertašius ir Šarūnė Stasytienė, vicemerė Virginija Eičienė, savivaldybės tarybos narė Rima Bandzinaitė-Latožienė, Tauragės radijo vadovas Valdas Latoža, Kultūros skyriaus vedėja Danutė Naujokienė, Seimo narė Aušrinė Norkienė, bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė, tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis, Mažonų seniūnas Jonas Samoška, tuomet dar muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus ir Kultūros skyriaus specialistės Rita Matemaitienė bei Inga Meištininkaitė.

– Jau dabar akivaizdžiai matom, kad kai kurie tarybos nariai yra susiję tiesioginiais interesais ir dalyvavo šito projekto parengime. Jau įvardytos kam bus viešinimo paslaugos skirtos. Neramina ir viešinimo kaina. Reikia papildomų argumentų, kad išties tiek viskas kainuos, – į kolegas tarybos narius kreipėsi socialdemokratas Viktoras Kovšovas.

Politinis socdemų oponentas liberalas Sigitas Mičiulis, atsakydamas V.Kovšovui, paragino neieškoti, kas iš projekto gaus naudos, „kas dalinsis ragus, nagus ir kanopas“, nes, pasak jo, dalis lėšų iš projekto atiteks vietos viešbučiams ir kavinėms, o gyventojai turės galimybę atvykti į aukšto lygio renginius nemokamai.

– Mes sužinojom, kad tokia darbo grupė yra, tik pristatant šitą klausimą. Tokios sumos dar nesam skyrę kultūros renginiams. Viešinimo išlaidos, mano nuomone, yra per didelės. Kai kurie politikai net šeimomis dalyvauja šito renginio pristatyme, – kolegai atkirto socdemas Vaclovas Karbauskis.

Apsisvaidę replikomis, politikai sprendimui pritarė.  Žinios, ar jam pritars Kultūros ministerija, dar teks palaukti. Lengva dalyti grobį, kai briedis dar girioje.

Viešinimui skyrė mažiau

„Tauragės kurjeris“ susisiekė su Neringos savivaldybės, kuri šiemet paskelbta Lietuvos kultūros sostine, vicemeru, šiųmetės kultūros sostinės kuratoriumi Narūnu Lendraičiu. Kiek Neringai atsieis kultūros sostinės projektas? N.Lendraitis patvirtino, kad išlaidos bus didžiulės – sieks tikrai daugiau nei 400 tūkstančių eurų. Tiesa, projekto viešinimui Neringa skyrė mažiau – apie 60 tūkstančių eurų. Mat su kai kuriais interneto portalais, televizijos kanalais ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis susitarė dėl barterinių mainų. Be to, projektui vykdyti Neringa rado daugybę rėmėjų, kurie sutiko padengti dalį išlaidų.

Neringa – kurortinė savivaldybė. Ypač šiuo metu, atlaisvinus karantiną, ten plūste plūsta renginių išsiilgę poilsiautojai. Todėl dauguma festivalių, koncertų, parodų atvirose erdvėse vyksta vasarą. Neringos, šių metų kultūros sostinės, projekto koncepcija – 4+1. Tai keturi identiteto ir būties elementai – statusai, lokacijos, metų laikai, stichijos, dimensijos, kryptys – papildomos dar vienu savasties ženklu +1, kuris tradicinį Neringos suvokimą praturtina netikėtu, tik šiam kraštui būdingu rakursu.

Kultūros sostinės renginiai Neringos savivaldybėje visą vasarą vyks kasdien. Savivaldybės vicemeras N.Lendraitis tauragiškius kviečia atvykti ir pasisemti patirties bei patirti pačių maloniausių įspūdžių. Štai artimiausią savaitgalį Nidoje vyks tarptautinis muzikos festivalis „N Žemė“, Europos studentų filmų dirbtuvės, tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic Voice“, tapytojos Nomedos Saukienės kūrybos retrospektyva. Beje, kai kurie renginiai mokami.

Dalintis:

About Author

Ramunė Ramanauskienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ redaktorė.

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą