Mokytoja Vida Januševičienė: „Lietuvos mokyklose nėra blogai“

Dalintis:

„Versmės“ gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja metodininkė Vida Januševičienė lapkričio viduryje buvo išvykusi į Suomiją. Ji savaitę gyveno Tamperėje ir Tammerkoski vidurinėje mokykloje stebėjo mokytojų vedamas pamokas. Grįžusi į Lietuvą V.Januševičienė teigia, kad Suomijos mokykloje stebuklų nepamatė, tačiau keletą pavyzdžių ketina įgyvendinti.

Praplėtė akiratį

V.Januševičienei vykti į Suomiją pasiūlė tarptautinio projekto „Erasmus“ koordinatorės – geografijos mokytoja Jūratė Orlovienė ir Tarptautinio bakalaureato programos koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Ingrida Vaičienė.

– „Erasmus“ projekto tikslas – susipažinti su kitų šalių švietimo sistema, pasisemti idėjų. Kai projekto vadovės pasiūlė vykti į Suomiją, buvo sunku apsispręsti, nes reikėjo išeiti iš savo komforto zonos, neramino ir kalbos barjeras, – atviravo pedagogė. – Dabar džiaugiuosi, kad važiavau, nes praplėčiau akiratį ir mąstymą. Šis projektas – didžiulė galimybė tobulėti.

Mokytoja pasakojo, kad Tammerkoski vidurinės mokyklos pastatas niekuo nesiskiria nuo lietuviškų mokyklų – laiptai, koridoriai ir kabinetai. Įėjus nustebino didelė erdvė. Ją ir kartu vykusią kolegę sutiko šiltai, dalykiškai, bet be „kepurinių“, kaip įprasta Lietuvoje. Apžiūrėjus  mokyklos erdves sveikatos (fizinio ugdymo) mokytojai ją pakvietė stebėti vedamas pamokas.

– Jų sporto salė maža, tačiau šalia esanti treniruoklių salė prilygsta sporto klubui. Pamačiusi jų sporto inventorių, aš netekau amo. Salės sienose įrengtas patalpas slepia slankiojančios durys. Ten sudėti kamuoliai, gimnastikos inventorius, akrobatikos kilimėliai, svarmenys, – pasakojo pedagogė. – Daug žiemos inventoriaus: slidžių, snieglenčių, pačiūžų, šiaurietiškų lazdų. Moksleiviai eina į naktinius žygius. Mokykloje įsikūrusi suaugusiųjų mokykla. Mačiau atėjusią 80-metę senutę, kuri įsikibusi į šiaurietiškas lazdas žengė netvirtais žingsneliais.

Didžiausias skirtumas

Visose klasėse dominuoja pilki atspalviai, ant langų – juodai baltos užuolaidos. Kabinetai aprūpinti naujausiomis technologijomis, juose daug mokymo priemonių.

– Ten nėra pedantiškumo, ne viskas tvarkingai sudėliota. Jiems svarbiausia, kad būtų patogu, o kaip atrodys kitam – nesvarbu. Galbūt tai didžiausias mūsų ir suomių skirtumas . Kriauklės ir kempinės nešvarios, bet tai jų netrikdo. Žemėlapio kampas nuplėštas – ne tragedija. Suomių mokykloje pasigedau žalumos, – įspūdžiais dalijosi V.Januševičienė. – Stebuklų nemačiau.

Mokytoja matė poilsio zonose ant minkštasuolių susėdusius mokinius. Vieni kojas buvo užsikėlę ant staliuko, kiti sėdėjo su striukėmis, kepurėmis, su ausinukais ausyse ir kramtė gumą. Poilsio zonose jie žaidžia žaidimus, mokyklos erdvės išpuoštos dailės darbais – kaip ir pas mus.  Mokinės kosmetikos nenaudoja, plaukai – įvairių spalvų, net žalios. Musulmonės mergaitės rengiasi pagal savo papročius, mokosi įvairių tautybių vaikai – japonai, kiniečiai.

– Ten yra visko, kaip ir pas mus. Jie uniformų nedėvi. Rūbinės pustuštės, spintelės ir kopijavimo aparatai – koridoriuose, – sakė mokytoja. – Su striukėmis stovi prie klasių, per pamoką mačiau žaidžiančius telefonais. Nė karto negirdėjau pakelto mokytojo balso tono – net kai liepė prasižengėliams išeiti iš pamokos. Jaunesni – judresni, replikų pasako, vyresni – sąmoningesni.

Maitinimas – nemokamas

Tammerkoski vidurinėje mokykloje biblioteka labai didelė, įėjimas ne tik iš mokyklos, bet ir iš gatvės pusės. Mokytoja pastebėjo, kad ten daug miestiečių ateina, užsuka mamos su vežimėliais – mokykla nėra izoliuota nuo visuomenės. Šalia bibliotekos ir valgyklos esančioje kavinukėje mamytės maitino vaikus, maistas – mokamas, ten valgo visi, kas tik nori.

Mokykloje maitinimas mokiniams ir mokytojams – nemokamas. Didelėje valgykloje niekas nebudi, moksleiviai ateina valgyti pagal tvarkaraštį. Viskas išrikiuota, paaugliai patys, slinkdami padėklą, ant jo dedasi tai, ko nori. Be pagrindinių patiekalų gali pasiimti pieno, kefyro, kavos, arbatos, kakavos. Ant švediško stalo yra sudėtos duonos riekutės, įvairios užtepėlės.

– Nemačiau pridrabstyto maisto. Pavalgęs kiekvienas į specialią dėžę išpila maisto likučius ir išrūšiuoja indus, atskirai sudėdami stiklines, lėkštes, įrankius ir padėklą. Tai ugdo vaiką, kad jis pats turi susitvarkyti, – šia tvarka susižavėjusi pasakojo mokytoja. – Maistas man nebuvo skanus, lietuviškas – gardesnis. Ir kava neskani. Gal suomiams čia atvykus taip pat atrodytų.

Sveikatos pamokos

Tammerkoski mokykla – meninio profilio, ten mokosi 700 mokinių: dešimtokai, vienuoliktokai ir dvyliktokai. Per savaitę vienai klasei – trys sveikatos pamokos. Praktinių užsiėmimų metu salėje dirba vienas mokytojas, kitas – teorines žinias perteikia klasėje. Mokykla turi netradicinių ugdymo zonų, pavyzdžiui, vyksta į golfo parką. Treniruoklių salė pamokai  nepriskiriama.

Vertinimas – nuo 4 iki 10 balų. Žemiausias balas – tinginiaujantiems pamokoje. Per dieną vyksta 4 pamokos nuo 8 iki 16 val. Pamokos trukmė – 75 min, pertrauka – apie 15 min. Klasėse – 25-30 mokinių. Kas du mėnesius būna atsiskaitymų – egzaminų savaitė. Penki tokie periodai per du semestrus. Anglų kalbos pamokoje klasės nedalinamos į dvi grupes. Mokiniai privalo nusipirkti kompiuterį arba vadovėlius. Mokytojų atlyginimas – nuo 1500 iki 1800 Suomijos markių po mokesčių. Mokytojai – malonūs, paprasčiau apsirengę, Lietuvoje – šventiškiau.

Suomijoje ugdymo programa orientuota į mokinio sveikatą. Jei mokinys nori kultivuoti bet kurią sporto šaką – treniruotis eina į sporto mokyklą, dalyvauja varžybose. Sveikatos mokytojas moko šokti nacionalinius, klasikinius šokius, repą, roką, net baletą. Moko pradmenų – pagrindinių žingsnelių. Vyksta jogos pamokos. Salės grindys medinės, tai sportuoja basi ar su kojinėmis.

Vida Januševičienė nustebo, kad Suomijos mokyklos sporto salėje nėra baisiosios akustikos. Ji gimnazijoje pamokos metu salėje dirba su kitu mokytoju, vaikų – apie 60, balsų ir kamuolių garso aidas viską užgožia, todėl tenka šaukti, kad būtų išgirsta.

Pritaikys pamokoje

Pedagogė, žvelgdama iš savo dėstomo dalyko pusės, teigė, kad Lietuvos mokyklose nėra blogai, tik reikėtų didesnį dėmesį skirti fiziškai silpnesniems mokiniams. Ji patikino, kad mažiau reikia žiūrėti į mokinių pasiekimus varžybose, daugiau – į jų sveikatą.

– Sveikatos pamokoje žaidimai parenkami klausos lavinimui, dėmesio sutelkimui. Žongliruojant lavinama koordinacija. Pas mus fiziškai silpnesni mokiniai stresuoja, nes labiau pastebimi stipresnieji. Lietuvos švietimo politika turi keistis nuo darželinukų, kurie su tėveliais eitų į žygius ir kartu stovyklautų, – sakė pedagogė. – Prašysiu, kad man skirtų priemonių darbui sveikatos grupėje, daugiau dėmesio kreipsiu į mokinių sveikatą, o ne į tinklinį, krepšinį ir futbolą. Noriu, kad mokiniams būtų išliekamoji vertė, o ne dirbti dėl varžybų, kad pliusą užsidėtume.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Palikite komentarą