Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Savivaldybės įmonių vadovai vėl stojo prieš vietos politikus atsiskaityti už praėjusius metus. Iš penkių savivaldybės kontroliuojamų bendrovių tik trys metus baigė pelningai. Beveik 90 tūkstančių eurų nuostolių patyrusios „Dunokų“ bendrovės vadovė Gintarė Rakauskienė kaltina išaugusias sąnaudas, sumažėjusias pajamas ir seną techniką. Iš nuostolių neišbrenda ir modernėjantis autobusų parkas. Liūdną statistiką atskleidžia atliekų tvarkytojai.
Ataskaitas tvirtins rytoj
Pirmieji Tauragės rajono savivaldybės valdomų įmonių vadovus išklausė tarybos Ekonomikos ir kaimo reikalų komiteto nariai. Tauragiškiai įmonių veiklos ataskaitas gali rasti savivaldybės interneto svetainėje. Įmonių ataskaitas už 2019-uosius savivaldybės taryba tvirtins rytoj šaukiamame posėdyje.
Už nuveiktus darbus, gautas pajamas ir patirtas išlaidas vietos politikams, kaip ir kasmet, atsiskaitė Tauragės autobusų parkas, „Dunokai“, Tauragės butų ūkis, „Tauragės vandenys“ ir Tauragės šilumos tinklai. Šiemet – dar ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Ketvirtadienį surengtame bendrame komitetų posėdyje klausimų vadovams nepasipylė, vis dėlto daugiausiai kliuvo pelningai dirbančios Tauragės šilumos tinklų bendrovės vadovui – už 16-tą vietą šalies šilumos kainų lentelėje.
Geriau, bet vis tiek nuostolingai
Tauragės autobusų parke 2019 metais dirbo 55 darbuotojai, 36 jų – autobusų vairuotojai. Šios savivaldybės įmonės direktorius Rimantas Martinavičius pristatydamas bendrovės veiklą pasidžiaugė sėkmingais rezultatais – pajamų didėjimu, išskyrus užsakomuosius reisus. Ypač geras buvęs tolimųjų maršrutų rezultatas – geriausias per pastaruosius ketverius metus. Anot R.Martinavičiaus, nors autobusų parkas keleivių pervežė ir mažiau, tačiau jų kelionės buvo ilgesnės ir brangesnės. R.Martinavičius vietos politikams pasigyrė ir tuo, kad įmonės autobusų amžiaus vidurkis – 6,4 metų, kai prieš trejus metus siekė net 18 metų. Atnaujintas autobusų parkas, pasak bendrovės vadovo, leido sutaupyti kuro. R.Martinavičius pasidžiaugė ir kasmet didėjančia siuntų apyvarta. Ateityje bendrovė gal net galėtų teikti naują paslaugą – siuntų pristatymą iki gavėjo durų. Be to, savivaldybei 28 000 eurų mažiau reikėjo kompensuoti nuostolingus vietinio susisiekimo maršrutus. 2019 metais kompensavimui skirta 80 583 Eur, o 2018-aisiais – 108 193 Eur. Kaip politikams sakė R.Martinavičius, visi miesto ir priemiesčio maršrutai nuostolingi.
Palyginti su 2018 metais Tauragės autobusų parko pajamos didėjo 5,8 proc. Iš viso gauta 1,1 mln. Eur pajamų. Tačiau, kad ir kaip optimistiškai bendrovės veiklą pristatė Tauragės autobusų parko vadovas, ši įmonė 2019 metus baigė su 37 000 eurų minusu. R.Martinavičius įvardydamas nuostolį vis tiek rado pliusą – šis nuostolis 100 tūkstančių eurų mažesnis už patirtą 2018 metais.
Nors transportą ir atnaujino, 2019 metus Tauragės autobusų parkas baigė nuostolingai. Daivos Žebelienės nuotrauka
Blogiau negu 2018-aisiais
Dar vienos nuostolingai 2019 metus baigusios įmonės „Dunokai“ vadovė Gintarė Rakauskienė vietos politikus informavo, kad pernai bendrovė atliko darbų ir suteikė paslaugų už 1 milijoną 158 tūkstančius eurų. Vis dėlto bendrovės bendros pajamos pernai palyginti su 2018 metais buvo 3 procentais – 33,2 tūkst. Eur – mažesnės.
Anot G.Rakauskienės, 2018 metais birželio mėnesį baigėsi Tauragės miesto tvarkymo paslaugų sutartis ir tai turėjo įtakos pajamų mažėjimui. Bendrovė dalyvavo paskelbtame viešajame pirkime Tauragės miesto tvarkymo paslaugoms atlikti ir laimėjo tik dalį darbų. Pajamos už miesto tvarkymo darbus sumažėjo 155,6 tūkst. Eur. Nors bendrovės pajamos augo už kelių priežiūrą ir pakuočių atliekų tvarkymą, vis dėlto 2019 metus „Dunokai“ baigė su 88 900 eurų nuostoliu. 2018 metais „Dunokai“ dar dirbo pelningai.
Kokios priežastys nulėmė nuostolingus 2019-uosius? G.Rakauskienė sako, kad išaugo veiklos sąnaudos – 6 procentais administracinės (12 000 Eur) ir antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugos (53 00 Eur).
„Dunokų“ bendrovę savivaldybės administracija daugybę kartų bandė parduoti aukcione. Anot G.Rakauskienės, įmonės akcijų pardavimo procesas dar nenutrauktas. Atliktas bendrovės vertinimas, tik kol kas atsakymų negauta.
Kai kuri „Dunokų“ technika vis dar labai sena. Daivos Žebelienės nuotrauka
Tauragės rajono savivaldybė turi 56,14 proc. šios bendrovės akcijų, kitos akcijos priklauso fiziniams asmenims, vienam jų – 32,61 proc., kitiems 38 – 11,25 proc.
Pelnas menkas
2018 metus nuostolingai baigęs Tauragės butų ūkis 2019-uosius užbaigė su nedideliu pelnu. Bendrovės pelnas – apie 8000 eurų. Tauragės butų ūkis eksploatuoja 176 namus. Įmonės apyvarta 2019 metais siekė apie 785 000 eurų, tai yra buvo apie procentą didesnė nei užpernai. Pernai bendrovė suteikė paslaugų ir atliko darbų už 680 000 eurų, apie 9580 eurų daugiau nei 2018-aisiais. Apie tai ir kitus finansinius ir nefinansinius rodiklius teikdamas 2019 metinę ataskaitą vietos politikams kalbėjo Tauragės butų ūkio direktorius Egidijus Vaitiekus.
E.Vaitiekus pasidžiaugė pernai įdiegta elektronine gedimų administravimo sistema, pakeistais dviem šilumos punktais Vytauto g. 76 ir Mokyklos g. 4.
2019 metų gruodžio 31-ąją bendrovėje dirbo 47 darbuotojai, per metus penkiais sumažėjo. Opozicijai kilo klausimas, kodėl daugėjo administracijos darbuotojų, o eilinių darbuotojų bendrovėje sumažėjo. E.Vaitiekus paaiškino, kad metus bendrovėje nebuvo direktoriaus pavaduotojo, todėl 2019-aisiais buvo paskelbtas konkursas. Padaugėjo vienu kiemsargiu – dirba septyni ir jie esą puikiausiai susitvarko su savo darbu. Kitų darbuotojų mažėjo, nes buvo optimizuotas darbas.
Tauragės butų ūkis. Daivos Žebelienės nuotrauka
Tačiau bendrovės problema ir toliau lieka dalies gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkų, socialinių būstų nuomininkų skolos už paslaugas. Jos jau perkopė 200 000 eurų. Vien socialinių būstų skolos siekia apie 25 000 eurų. Tauragės butų ūkis administruoja 419 socialinių būstų.
Tarybos narys Vaclovas Karbauskis teiravosi ir apie šios bendrovės privatizavimą. Savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis patikino, kad birželį bus šaukiamas privatizavimo komisijos posėdis ir V.Karbauskis į jį būsiąs pakviestas. Ruošiama dokumentacija naujam pardavimui. Beje, „Šilutės būstui“ Tauragės butų ūkio privatizavimo sandorio neužbaigus, apie 100 tūkstančių eurų avansas liko savivaldybei, dėl jo nesibylinėjama.
Daugėjo vartotojų
Kur kas didesniu pelnu ir gausybe įgyvendintų bei vykdomų projektų galėjo pasigirti UAB „Tauragės vandenys“ direktorius Eduardas Anulis. Įmonės grynasis pelnas 2019 metais siekė 113 000 eurų. Viena priežasčių – daugėjo vartotojų.
Centralizuotomis „Tauragės vandenų“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemomis naudojasi 14 566 abonentai. 2019 metais buvo pasirašytos 767 naujos sutartys. 2019 m. bendrovė pardavė 1,1 mln. kubinių metrų vandens. Tai 47 tūkst. kubiniais metrais daugiau nei 2018 metais. Tauragės miesto nuotekų valykloje pernai išvalyta apie 2 mln. kubinių metrų nuotekų, arba vidutiniškai 5,63 tūkst. kub. m nuotekų per parą. Pernai nuotekų valykloje sutvarkyta 832 tonos dumblo. Apdorota 52,5 tonos atvežtinio nuotekų dumblo. Tiesa, E.Anulis neslėpė, kad šio dumblo apdorojimas nėra pelninga paslauga.
Ši įmonė taip pat neišvengia skolininkų, o skolos išieškomos teismine tvarka. 2019 metais teismui perduota 20 bylų dėl beveik 10 tūkstančių Eur išieškojimo. Apmokėta 4208 eurai skolų.
Kliuvo už žemą vietą
UAB Tauragės šilumos tinklai eksploatuoja 5 katilines, iš kurių šiluma tiekiama Tauragės miesto, Aerodromo mikrorajono, Tarailių, Tauragės dvaro ir Eičių šilumos vartotojams. Kaip vietos politikus informavo Tauragės šilumos tinklų vadovas Audrius Arcišauskas, bendrovė aptarnauja 5192 vartotojus, naudojančius šilumą buities reikmėms.
2019 metais palyginti su 2018-aisiais bendrovės apyvarta sumažėjo 5,2 proc., tačiau bendrovė metus baigė pelningai. Grynasis pelnas – 35 093 Eur.
2019 m. antstoliams teko perduoti 42 dokumentų paketus dėl 48 249 eurų skolų išieškojimo iš gyventojų.
Tauragės šilumos tinklai. Daivos Žebelienės nuotrauka
Tauragės šilumos tinklų vadovą A.Arcišauską opozicija skalpavo už tai, kad pagal šilumos kainą balandį Tauragė nukrito į 16-tą vietą šilumos tiekėjų kainų lentelėje. A.Arcišauskas teisinosi, kad tam įtakos turėjo dujų kainų mažėjimas, klimato atšilimas, daugiabučių renovacija.
– Siekiamybė yra ir ties tuo dirbame, bet nepasiekėme, – apgailestavo šilumos tinklų vadovas.
Įkrito į nuostolių duobę
Šiemet ataskaitos paprašyta ir iš Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC). Tauragės rajono savivaldybė valdo 29 procentus šios bendrovės akcijų. Deja, ataskaitą pristatęs laikinasis TRATC‘o vadovas Virginijus Noreika konstatavo, kad praėjusius metus įmonė baigė su nuostoliu.
2018 metais įmonės pelnas buvo 14 900 Eur, 2019 metais nuostolis siekė 141 200 Eur. Taip nutiko, nes pernai įmonės pajamos sumažėjo, o sąnaudos išaugo. Pagrindinė priežastis – sumažėję priimtų tvarkyti atliekų kiekiai tiek į sąvartyną, tiek į Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Dėl atliekų kiekio sumažėjimo iš savivaldybių gauta 67,3 tūkst. Eur. mažiau.
UAB TRATC. Daivos Žebelienės nuotrauka
Anot V.Noreikos, 2019 metais sąvartyno pajamos sudarė 1,8 mln. Eur, o 2018-aisiais buvo 1,9 mln. Eur. Beje, ir šiemet karantino metu surenkamų atliekų kiekiai sumažėjo, V.Noreika pasidžiaugė bent tuo, kad nė vieno bendrovės darbuotojo neprireikė karantinuoti.
Tarybos narys Vidas Bičkus teiravosi, ar didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės neplanuojama įrengti Skaudvilėje. Anot tarybos nario, ypač pagyvenusiems žmonėms sudėtinga nuvežti nebenaudojamus baldus į Tauragę. TRATC atstovas sakė, kad įrengti tokią aikštelę būtų brangu ir neracionalu, tačiau turėjo kitų pasiūlymų – būtų galima dažniau atvažiuoti surinkti didžiųjų atliekų į Skaudvilę. Ir tuoj pat pateikė Jurbarko pavyzdį, kai seniūnija skyrė nenaudojamas patalpas tokių daiktų sandėliavimui. Kai jų prisikaupia, atvažiuoja vežėjai ir surenka.
