fbpx

3 dažniausi miego sutrikimai

Dalintis:

Bendrai miego sutrikimai reiškia sąlygas, kurios veikia miego kokybę, laiką ar trukmę ir gebėjimą tinkamai funkcionuoti pabudus. Tai gali sukelti kitas medicinines problemas, susijusias tiek su fizine, tiek su psichologine sveikata.

Miego sutrikimų kvalifikavimas

1979 metais Amerikos miego sutrikimų asociacija (AMSA) paskelbė pirmąją kvalifikavimo sistemą, skirtą miego sutrikimams. Per pastaruosius keturis dešimtmečius žinios ir suvokimas apie juos keitėsi. Buvo nustatyta daugiau nei 100 specifinių miego sutrikimų.

Šiuolaikinėse klasifikacijose naudojamos kompleksinės metodikos, leidžiančios skirstyti juos pagal priežastis, simptomus, fiziologinius ir psichologinius padarinius bei kitus kriterijus. Visgi daugeliui miego sutrikimų būdingi tokie požymiai kaip: sunkumai užmiegant ir dažni nubudimai naktį, energijos stoka ir mieguistumas dienos metu, cirkadinio ritmo disbalansas. Kiekvienas iš jų gali reikšti miego sutrikimus, kurių nereikėtų ignoruoti.

1. Nemiga (insomnija)

Nemigai, arba kitaip insomnijai, būdingas pasikartojantis sunkumas užmigti arba dažni nubudimai, nepaisant motyvacijos ir priemonių tai padaryti. Žmonės, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, dienos metu jaučia mieguistumą ir kitus kognityvinius sutrikimus. Insomnija laikoma lėtine, kai jos simptomai pasireiškia mažiausiai tris kartus per savaitę, ne mažiau nei tris mėnesius.

Remiantis naujausia statistika, iki trečdalio suaugusiųjų susiduria su tam tikra nemiga. Miego pradžios insomnija pasireiškia sunkumu užmigti net ir esant pavargus. Miego palaikomoji insomnija reiškia sunkumus miegant naktį. Mišri insomnija yra hibridinė būklė, kuriai būdingi tiek vieni, tiek kiti simptomai.

2. Miego apnėja

Miego apnėja yra dažnas su miegu susijęs kvėpavimo sutrikimas, atsirandantis dėl viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimo. Žmonės, susiduriantys su tokia problema, dažnai pabunda užspringę arba bandydami įkvėpti oro. Dar vienas miego apnėjos simptomas yra stiprus knarkimas. Kaip ir kiti miego sutrikimai, šis taip pat gali sukelti mieguistumą bei nuovargį dieną, pažinimo funkcijų pablogėjimą.

Obstrukcinę miego apnėją sukelia fizinė kliūtis, blokuojanti viršutinius kvėpavimo takus. Šis sutrikimas gali būti siejamas su didelėmis tonzilėmis arba adenoidais, skysčių kaupimusi dėl pažengusio širdies ar inkstų nepakankamumo, taip pat genetiniais sindromais, turinčiais įtakos veido struktūrai (pavyzdžiui, gomurio plyšimu). Dar keletas rizikos susirgti miego apnėja veiksnių yra viršsvoris ir įprotis gulėti ant nugaros. Pastaruoju atveju ypač naudingi aukštos kokybės čiužiniai ir antčiužiniai, padedantys palaikyti taisyklingą kūno padėtį miegant ir sumažinti tokių simptomų tikimybę.

Centrinė miego apnėja atsiranda tuomet, kai smegenys nustoja siųsti signalus raumenims, kurie kontroliuoja kvėpavimą. Tai sukelia užspringimą naktį. Dažnas šio sutrikimo rizikos veiksnys yra viršsvoris. Taip pat jis gali pasireikšti žmonėms, patyrusiems insultą, smegenų infekciją ir kitas medicinines problemas.

3. Narkolepsija

Narkolepsija yra miego sutrikimas, dėl kurio žmogus jaučiasi pernelyg pavargęs dieną, nepaisant to, kad prieš tai pakankamai ilsėjosi. Ji gali sukelti nevaldomą norą miegoti, lemiantį miego priepuolius, kurie įprastai trunka kelias minutes. Laikui bėgant dėl šio sutrikimo taip pat gali atsirasti miego ir jo palaikymo problemos.

Pirmo tipo narkolepsija dažnai apima katapleksiją, kitaip staigų raumenų tonuso praradimą, dėl kurio žmogus netikėtai nugriūva. Miego priepuoliai pasireiškia sergant ir antro tipo narkolepsija, tačiau katapleksijos šiuo atveju nėra. Bendrai narkolepsija JAV ir Europoje serga maždaug 1 iš 2 000 žmonių.

Tai tik trys dažniausiai pasitaikantys miego sutrikimai. Iš viso jų yra kur kas daugiau. Jeigu nesate patenkinti savo miego kokybe, nedelskite ir imkitės veiksmų. Pasirūpinkite tinkama poilsio aplinka, stenkitės išlaikyti miego režimą, o esant poreikiui nebijokite kreiptis į specialistus.

Užs. Nr. 168

Dalintis:

About Author

Palikite komentarą