Atnaujintų daugiabučių monitoringas parodė – modernizuotuose pastatuose energija naudojama efektyviai, pagerėjo mikroklimatas

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) periodiškai atliekamas renovuotų daugiabučių namų auditas padeda užtikrinti jų modernizavimo kokybę. Naujausi rezultatai yra geri – tirtuose namuose energija naudojama efektyviai, palaikoma optimali temperatūra, sumažėjo drėgmės lygis, pagerėjo oro kokybė.

Pagal nustatytus kriterijus buvo tiriami 10 atnaujintų daugiabučių iš Vilniaus, Klaipėdos, Utenos ir Mažeikių, pastatyti 1960–1988 m. Po renovacijos jų sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, putų polistirolu ar poliuretano putų izoliacinėmis plokštėmis. Vertinti namai po renovacijos pasiekė ne mažesnę kaip B ir A energinio naudingumo klasę.

APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko teigimu, monitoringo metu gauti rezultatai rodo, kad visi vertinti namai renovuoti kokybiškai.

Energija naudojama efektyviai

„Faktinis šilumos energijos suvartojimas atitinka projektinį ir net viršija jį. Vidutinės tirtų daugiabučių namų metinės šilumos energijos sąnaudos buvo 81 kWh/m2, tai yra geras rodiklis“, – pažymi E. Petrauskas.

Eksperto teigimu, tai reiškia, kad gyventojai sutaupo mokėdami už šildymą, nes atšalus, dalis šilumos nėra iššvaistoma per neatnaujintus langus, išorės sienas ar perdangas virš nešildomo rūsio ar palėpės. Pasak jo, siekiant išsaugoti kuo daugiau šilumos namuose ir užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose geriausias sprendimas yra vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas.

Išspręsta sauso oro problema

Prasidėjus šildymo sezonui, santykinė oro drėgmė patalpose dažnai nukrenta iki 20 proc., kai pagal žmogui rekomenduojamas normas ji turėtų siekti 35–60 proc. Nustatyta, kad dauguma ekspertizės metu išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į šią rekomenduojamą ribą.

„Santykinė oro drėgmė keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo.  Tinkamai sureguliavus vėdinimo sistemas, santykinės oro drėgmės lygis gali sumažėti iki 5–10 proc., kas reikšmingai mažina pelėsio susidarymo riziką ir nekelia žalos žmogaus sveikatai“, – sako Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiojo mokslo darbuotojas dr. Tadas Prasauskas.

Sumažintas CO2 pėdsakas

Užterštas vidaus patalpų oras dažnai siejamas su didele žala žmogaus sveikatai ir produktyvumui. Dėl per didelės anglies dioksido (CO2) koncentracijos ore gyventojai patiria tokius simptomus kaip galvos skausmas, nuovargis, kvėpavimo problemos ar alerginės reakcijos. Siekiant išvengti per didelės CO2 koncentracijos patalpose, kaip ir siekiant optimalių santykinės drėgmės reikšmių jose, turėtų būti svarstoma rekuperacinės sistemos įrengimo galimybė.

Dauguma tikrintuose daugiabučiuose užfiksuotų anglies dioksido koncentracijos verčių neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės.

Sureguliuota buto temperatūra

Maloni kambario temperatūra namuose – vienas svarbiausių privalumų visais metų laikais. Jei senų butų savininkai dažnai kenčia nuo karščio ar šalčio, tai renovuotų namų gyventojai gali džiaugtis stabilesne oro temperatūra visus metus – žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrinama mažesnė perkaitimo rizika.

Monitoringo metu vidaus oro temperatūros reikalavimus atitiko dauguma tirtų daugiabučių: išmatuotos vertės pateko į 18–22 °C diapazoną, o žemesnė nei numatyta ribinė vertė (<18 °C) temperatūra nebuvo užfiksuota nei viename iš auditui atrinktų namų.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė

Užs. Nr. 12