Atraskite arbatos magiją: įdomybės iš ypatingo arbatos pasaulio

Tikriausiai daugelis lengvai nuspėtų, kad patys mėgstamiausi gėrimai pasaulyje yra kava ir arbata. Iš tiesų, būtent jie populiarumu nusileidžia tik gyvybės šaltiniu vadinamam vandeniui. Įsivaizduokite: didelis stalas jaukioje virtuvėje, patogios virtuvinės kėdės, būrys linksmai bendraujančių draugų ir staiga nuskambantis namų šeimininkės klausimas: „Gal kavos ar arbatos?” Daugeliui tokia situacija yra puikiai pažįstama. O atsakymą į klausimą, kurioje – kavos ar arbatos – gerbėjų komandoje yra, beveik kiekvienas pateiks akimirksniu.

2020 metais bendrovės „Kantar“ pristatyto tyrimo rezultatai nurodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų renkasi kavą. O štai arbatos, kurios suvartojimas Lietuvoje sumažėjo, daugiausia yra išgeriama Turkijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tad galbūt šiame straipsnyje pateikti įdomūs faktai apie arbatą paskatins ją pažinti geriau. Juk arbata ne tik puikiai sušildo snieguotą žiemą, bet ir efektyviai atgaivina vidurvasarį, ilsintis po nuo saulės kaitros dengiančiu VidaXL skėčiu.

Arbatos gėrimą atrado Kinijos imperatorius

Iki šiol atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad arbatos gėrimo tradicija pasaulyje susiformavo gerokai anksčiau nei kavos. Žinoma legenda pasakoja, kad Kinijos imperatorius Šen Nung vieną 2737 m. pr. Kr. popietę ilsėjosi medžio pavėsyje. Šalimais jo ištikimas tarnas ant laužo puode virė vandenį, kai staiga pakilo vėjas ir keli vieno augalo lapeliai įkrito į puodą. Vanduo nusidažė aukso spalva ir pasklido malonus kvapas. Šen Nung, nuolat domėjęsis augalais ir jų gydomosiomis savybėmis, nedvejodamas paragavo to karšto gėrimo ir buvo nustebintas jo kerinčio skonio. Pasirodo, kad tie lapeliai buvo vėjo atpūsti nuo kininio arbatkrūmio (lot. Camellia sinensis).

Žinoma, neįmanoma pasakyti, kiek tokioje gražioje legendoje yra tiesos, tačiau galima drąsiai teigti, kad būtent Kinija yra šio populiaraus gėrimo gimtinė.

Įspūdingi skaičiai iš arbatos industrijos pasaulio

Pradėjus išsamiau domėtis arbata ir jos įvairove, ne vienam gali apsisukti galva. Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 3000 skirtingų arbatų, o jos auginamos ir gaminamos daugiau nei 60 šalių. Arbatos industrijoje dirba virš 13 milijardų žmonių, o per dieną pasaulyje yra išgeriama virš 3 milijardų arbatos puodelių! Beje, geriausiai vertinamų arbatų lapeliai yra renkami rankomis, o kartais vos vienam arbatos kilogramui pagaminti prireikia daugiau nei 4000 lapelių.

Kas yra bendro tarp arbatos ir vyno?

Šis, XVII amžiuje į Europą atkeliavęs, ir tuo metu tik aukštuomenei prieinamas gėrimas, tam tikrais aspektais yra panašus į vyną. Kaip vyno, taip ir arbatos skonį labiausiai nulemia auginimo regione vyraujančios klimato sąlygos, žemės sudėtis bei gamyboje taikomi brandinimo procesai. Kaip ir vynai, taip ir arbatos dažnai yra pavadinamos kilmės regiono vardu. Arbatos pažinimui taip pat yra rengiamos degustacijos, kurias veda profesionalūs arbatos someljė.

Lemtingi atsitiktinumai arbatos istorijoje

Kaip ir daugelyje kitų sričių, taip ir arbatos industrijoje yra nutikęs ne vienas lemtingas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, net iki XVII amžiaus vidurio Kinijoje buvo gaminama tik žalioji arbata. Kol galiausiai, augant kiniškos arbatos eksportui į kitas šalis, kinai suprato, kad, norėdami išlaikyti nuskintus arbatos lapelius ilgiau, jie gali juos fermentuoti. Šio eksperimento rezultatas pranoko lūkesčius, nes paaiškėjo, kad fermentuoti arbatos lapeliai yra intensyvesnio skonio ir ilgiau išlaiko aromatą. Taigi, tik šio atsitiktinio įvykio dėka pasaulį išvydo populiarioji juodoji arbata.

O štai už patogius arbatos pakelius galima padėkoti arbatos pardavėjui Tomui Salivanui (Thomas Sullivan). Jis, ieškodamas naujų pirkėjų, 1904 m. iš užjūrių atvežtų arbatžolių pavyzdžius supakavo į mažus šilko maišelius ir nusiuntė juos Niujorke veikusių kavinių savininkams. Pastariesiems arbata patiko. Tačiau pats prekeivis vėliau didžiai nustebo, sužinojęs, kad kavinėse svečiams jo arbata, taupant laiką, pateikiama tiesiog vandeniu užpiltuose maišeliuose!

Užs. Nr. 226