fbpx

BTA ekspertai: Žemaitijoje gamta šiemet baudžia ir būsto savininkus, ir žemdirbius

Dalintis:

Vasaros pradžia kartu su tropiniais karščiais atplukdė audrų stichijos bangą, kuri neaplenkė ir Žemaitijos miestų bei miestelių. Dar iki šių įvykių, atnešusių milijoninių nuostolių gyventojų turtui, draudimo bendrovė BTA Žemaitijoje užfiksavo liūdną rekordą – gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius šiame Lietuvos regione vos per kelis mėnesius beveik 3 kartus viršijo visų 2019 metų rodiklius.

„Šiemetiniai orai – negailestingi namų, sodybų, sodo namelių, automobilių savininkams, žemdirbiams. Nuo metų pradžios iki birželio mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau buvo patyrę daugiau nei 1000 draudiminių įvykių, kai per visus 2019 metus turėjome 649 tokius atvejus, o 2018-aisiais – dar mažiau, 540. Vien Žemaitijoje šiemet jau atlyginome 2,9 karto daugiau audrų sukeltų nuostolių nei per dvylika praėjusių metų mėnesių“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E.Karpova.

Audrų geografija – nenuspėjama

Pasak draudimo ekspertės, Žemaitijoje dideliu gamtos stichijų žalų skaičiumi šiemet išsiskyrė Tauragės, Mažeikių, Jurbarko rajonai.

„Nuspėti, į kurią vietovę kitąkart pasuks audros debesys, be abejo, neįmanoma. Tačiau itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K.E.Karpova.

BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai stebėti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius. Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.

Žalos siekia ir šimtus, ir tūkstančius eurų

„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais Žemaitijoje užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako BTA draudimo ekspertė.

Tiesa, šie metai išsiskiria būtent audrų skaičiumi. Jei pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, tai šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.

BTA duomenimis, vidutinė vieno draudiminio įvykio žala viršija 700 eurų. Tačiau bendrovei šiemet jau teko atlyginti ir dešimtis kartų didesnes sumas turto savininkams.

„Žinoma, ir apsidraudusiems klientams tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą“, – teigia K.E.Karpova.

Pasėlius niokojo ir audros, ir sniegas

Šiemetinės gamtos išdaigos nuostolių sukėlė ir Žemaitijos žemdirbiams, kurie, be siautėjusių audrų, krušos, liūties, dar susidūrė su gegužės viduryje netikėtai iškritusiu gausiu sniegu. Dalis regiono kentėjo ir nuo sausros.

„Klimato pokyčiai vis dažniau lemia permainingas orų sąlygas, nuo kurių labiausiai kenčia žemės ūkis. Deja, nors šalyje deklaruojama apie 1,6 mln. hektarų pasėlių, kaskart, kai tik žemdirbių laukus paveikia nenugalimos gamtos jėgos, paaiškėja, kad apdrausta tik nedidelė jų dalis. Tikimės, kad aktyviau drausti pasėlius paskatins šiemet atsiradusi konkurencija“, – sako BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.

Iki šių metų Lietuvoje pasėlius ilgus metus draudė tik viena bendrovė, tačiau šį pavasarį žemdirbiams atsirado pasirinkimo galimybė – Austrijos grupei „Vienna Insurance Group“ priklausanti BTA pasiūlė drausti įvairių javų ir aliejinių augalų rūšių pasėlius.

„Nuo šiol ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gali drausti atskirus kultūrinius augalus, kuriuos augina dirbamos žemės plotuose. Pasėlius draudžiame ne tik nuo tokių gamtos jėgų kaip kruša, liūtis, audra, žieminių pasėlių iššalimai, žaibavimas, bet ir nuo ugnies, laukinių gyvūnų ir paukščių daromos žalos, derliaus vagystės“, – sako BTA ekspertas.

Iki 70 proc. pasėlių draudimo įmokų kompensuojama Europos Sąjungos paramos lėšomis, iki 50 proc. – valstybės biudžeto lėšomis.

Užs. Nr. 66

Dalintis:

About Author

Palikite komentarą