fbpx

Europos Parlamentas brėžia žalią kryptį: laimėsime visi

Dalintis:

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ir kitų ES šalių ekonomika turės tapti gerokai tvaresnė ir draugiškesnė aplinkai. Europos žaliasis kursas, apimantis daugybę sričių – nuo energetikos ir transporto iki žemės ūkio ir biologinės įvairovės išsaugojimo – šiuo metu intensyviai svarstomas Europos Parlamente. Apie tai pakalbinome tris Lietuvoje išrinktus europarlamentarus: Žaliųjų frakcijos narį Bronį Ropę, Europos liaudies partijai priklausantį Liudą Mažylį ir Socialistų frakcijos atstovę Viliją Blinkevičiūtę.

Kuris Europos žaliojo kurso aspektas Jums atrodo svarbiausias ir aktualiausias?

B.Ropė: – Žaliasis kursas aprėpia daugelį mūsų gyvenimo sričių, todėl išskirti vieną būtų sudėtinga. Svarbu tai, kad šis strateginis dokumentas nurodo pagrindines Europos vystymosi kryptis ir iššūkius. Jis gimė dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, Europa pradeda atsilikti skaitmenizacijos srityje ir dėl to praranda rinkas. Antra priežastis – besikeičiantis klimatas, nykstanti biologinė įvairovė. Trečia – norint užtikrinti gerovę ateities kartoms, būtinas proveržis.

L.Mažylis: – Žaliasis kursas – ne tik abstraktus kilnių idėjų rinkinys (nors neginčytina, kad būtina žalinti Europą ir planetą), bet ir konkretus užmojis: per naujus teisės aktus, keisiančius kiekvieno europiečio gyvenimą, kurti tvarią, aplinkai palankesnę pramonę. Jeigu trumpai, man patraukli „suplanuota revoliucija“.

V.Blinkevičiūtė: – Man artimiausias ir aktualiausias yra socialinis žaliojo kurso aspektas. Juk svarbios ne tik aplinkosauginės ir ekonominės priemonės. Klimato kaita ir aplinkos blogėjimas tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kiekvieną iš mūsų. O svarbiausia – tai turi įtakos mūsų vaikų ir būsimų kartų gyvenimo kokybei. Todėl man rūpi, kad žaliasis kursas būtų įgyvendinamas remiantis Europos socialinių teisių ramsčiu, skatintų socialinę pažangą, mažintų socialinę nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, padėtų plėtoti kokybišką užimtumą.

– Ką daro Europos Parlamentas, Jūsų frakcija, Jūs asmeniškai šia linkme?

B.Ropė: – Konkretus pavyzdys – Atsigavimo fondo pinigai, skirti žemės ūkiui. Su šiuo klausimu dirbu jau daugiau nei pusmetį. Jie bus skirti tiek skaitmeninimui, naujų technologijų diegimui, tiek klimato ir aplinkos priemonėms. Ir jie reikalingi jau dabar, o ne po keleto metų. Būtent tokia savalaikė paskata turėtų užtikrinti ūkių tvarumą ir atsparumą. Žemės ūkis neatsiejamas nuo dirvožemio, vandenų būklės, klimato sąlygų, todėl ūkininkai ypač suinteresuoti ūkininkauti tvariau.

L.Mažylis: – Europos Parlamentas siekia kuo labiau racionalizuoti Komisijos siekius. Europos liaudies partijos frakcijoje, taip pat balsuodamas Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitete prisidedu prie tų, kurie mokslines prognozes iškelia aukščiau negu vien ambicijomis paremtą politikavimą. Mūsų frakcija inicijavo projektus dėl kenksmingų chemikalų naudojimo pramonėje, pramonės skaitmeninimo. Skelbiu tą poziciją Lietuvos žiniasklaidoje siekdamas geresnio visuomenės suvokimo, planuoju nuotolinius renginius.

V.Blinkevičiūtė: – Europos Parlamente vien šiais metais priėmėme 11 rezoliucijų, tiesiogiai susijusių su žaliuoju kursu. Pateikėme siūlymus žaliojo kurso strategijai, teisingos pertvarkos mechanizmui, Europos klimato teisės aktui, cheminių medžiagų strategijai, Europos miškų strategijai, energijos kaupimo, ekologinės gamybos, vaistų aplinkoje klausimais. Taip pat parengėme siūlymus dėl kai kurių ES programų „žalinimo“, tokių kaip Erasmus+, Kūrybiška Europa, Europos solidarumo korpusas, Jaunimo garantijų iniciatyva.

– Kaip pasikeis padėtis Europoje, Lietuvoje, regionuose dėl žaliojo kurso įgyvendinimo? Kokią praktinę naudą pajus regione gyvenantis žmogus?

B.Ropė: – Jau 2030 metais turėtume pasiekti gerokai žalesnę energijos gamybą. O tai padės sukurti daugiau darbo vietų regionuose. Kvėpuosime švaresniu oru, matysime mažiau užterštas upes ir, tikiuosi, švaresnę Baltijos jūrą. Galėsime greičiau ir patogiau judėti traukiniais, elektriniu viešuoju transportu. Ūkininkai turės galimybę mechanizuoti dalį savo atliekamo darbo, gerokai pagausės ekologinių ūkių ir jų siūlomos produkcijos.

L.Mažylis: – Bus sukurta pridėtinė vertė ekonomikai kurti ir aplinkai tausoti. Investuojant į ekonomiką ir inovacijas, kartu bus paisoma aplinkosaugos. Energetika bus grindžiama nebe iškastiniu kuru, o vis labiau – atsinaujinančiais šaltiniais. Bus sustabdytas rūšių nykimas, pasiektas geresnis balansas tarp žemės ūkio veiklos ir miškų. Svarbu, kad keičiasi MŪSŲ mąstymas, o kas bus po to – įvertinsime gal net nebe mes, o tie, kurie bus po mūsų.

V.Blinkevičiūtė: – Europos žaliasis kursas pagerins mūsų bei ateities kartų gerovę ir sveikatą. Mažiau sirgsime, ilgiau gyvensime, kvėpuosime švaresniu oru, vaikščiosime mažiau užterštu dirvožemiu, sveikiau maitinsimės, gersime švaresnį vandenį, mažiau mokėsime už renovuotų būstų energijos vartojimą, būsime labiau apsaugoti nuo su klimato kaita susijusių gamtos anomalijų.

– Ačiū už pokalbį!

Kalbėjosi Aidas Puklevičius

Užs. Nr. 170

Dalintis:

About Author

Palikite komentarą