fbpx

Konferencija stipresnės ir artimesnės Europos link

Dalintis:

Europos Parlamente Strasbūre įvyko jau trečioji Konferencijos dėl Europos ateities plenarinė sesija, kurioje pradėtos svarstyti piliečių pateiktos idėjos.

Europiečiai pasiūlymus dėl ES ateities gali teikti internetinėje platformoje, o atsitiktiniu būdu atrinkti 800 ES gyventojų dirbo konkrečiose darbo grupėse ir pateikė savo rekomendacijas. Dabar jas svarsto europarlamentarai, ES valstybių parlamentų, vyriausybių, jaunimo atstovai.

Darbo grupėje „ES pasaulyje“ dirbantis europarlamentaras Andrius Kubilius teigia, kad ši konferencija – ne kasdien vykstantis procesas, jame dalyvauja daugybė dalyvių su skirtingais interesais, motyvacija ir kompetencija. Anot jo, kol kas daugiausia dėmesio skiriama diskusijai su piliečiais, laukiant iš jų pagrindinių problemų, lūkesčių ir jų sprendinių.

„Diskusijose nuolat grįžtame prie kelių pagrindinių temų: stipresnės ES – mažesnės jos priklausomybės nuo trečiųjų šalių, efektyvesnio turimų instrumentų išnaudojimo, partnerysčių su bendras vertybes išpažįstančiomis valstybėmis stiprinimo, taip pat efektyvesnės ES užsienio politikos, atsisakant vienbalsiškumo bent dalyje klausimų, galimai didesnio Europos Parlamento vaidmens šioje srityje. Kalbame apie vertybinę užsienio politiką, kad prekybos, vystymosi politika būtų susieta su demokratijos, žmogaus teisių apsaugos, teisės viršenybės principų laikymusi“, – sako A.Kubilius.

EP nario įsitikinimu, tik stiprioje Europoje stipri bus ir Lietuva. Todėl mūsų valstybei naudinga kalbėti apie ES galių stiprinimą užsienio ir saugumo politikos, sienų apsaugos, migracijos srityse.

Nori artimesnės Europos

Savo ruožtu „Europos demokratijos“ darbo grupėje dirbantis Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius pasakoja, kad šioje srityje europiečiai norėtų efektyviau veikiančios, artimesnės žmonėms Europos ir jos institucijų, aiškesnių Europos Parlamento rinkimų taisyklių, geresnės komunikacijos, taip pat daugiau švietimo europiniais klausimais.

„Matosi didžiulis piliečių entuziazmas kalbėti apie ES sprendimų priartinimą prie žmonių. Kalbama apie sprendimų lėtumą ir kaip būtų galima juos pagreitinti. Visi sutaria, kad ES klausimais su žmonėmis reikia dirbti visais lygiais, taip pat ir regioninėse institucijose, kurios yra arčiausiai jų ir geriausiai jaučia jų kasdienes problemas. Labai svarbus klausimas yra komunikacija, kaip būtų galima ją pagerinti, nors per pastaruosius metus ES institucijose matėme ryškų progresą. Lūžio momentas buvo „Brexit“ referendumas, parodęs, kokią žalą gali padaryti dezinformacija ar nesidomėjimas politika“, – pabrėžia A.Pranckevičius.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovas konferencijoje Vidmantas Mitkus darbo grupėje nagrinėja  švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo klausimus. Jo teigimu, svarbiausias akcentas šioje srityje – jaunimo dalyvavimas priimant sprendimus bei įsitraukimas į politiką.

„Tyrimai rodo, kad po pandemijos jaunimo emocinė sveikata labiausiai pažeidžiama, aukštas jaunimo nedarbo lygis – šias problemas būtina spręsti. Kita svarbi, gana drąsi idėja yra galimybė balsuoti nuo 16-os metų. Ji susilaukia nemažai dėmesio iš politikų, vieni tam ploja, kiti – labai smerkia. Dar viena tema – stažuotės ir praktika. Siūlome, kad visoje Europoje ji būtų tik apmokama, taip pat kokybiška, o ne vien kavos nešiojimas vadovui ar dokumentų archyvavimas. Švietimo srityje visų pirma kalbame apie „Erasmus+“ programos plėtimą, nes šiuo metu ne visi turi galimybę joje dalyvauti“, – svarbiausius svarstomus pasiūlymus vardija V.Mitkus.

Prieš sesiją Strasbūre Lietuvos Užsienio reikalų ministerija surengė nacionalinį piliečių forumą – atsitiktiniu būdu atrinko 25 Lietuvos gyventojus, kurie padedami dviejų ekspertų dirbo šešiose darbo grupėse bei teikė savo pasiūlymus. Pasak A. Pranckevičiaus, paaiškėjo, kad Lietuvos piliečiams svarbiausios dabartinės aktualijos – daug dėmesio sulaukė migracijos politika, skambėjo kvietimas svarstyti ir kvotų sistemą tarp ES valstybių. Be to, piliečiai tikėjosi didesnės ES paramos Lietuvai dėl Kinijos paskelbtų ekonominių sankcijų, taip pat teikė pasiūlymus dėl ES biudžeto priėmimo, sankcijų įgyvendinimo.

Klausimas dėl sutarties

Anot konferencijos dalyvių, daug diskutuojama ne tik apie ES pokyčius, tačiau ir būdus, kaip jų pasiekti – ar yra galimybė tai padaryti nekeičiant esamos ES sutarties. Bet koks sutarties keitimas reikštų, kad ją turėtų ratifikuoti visos 27 ES valstybės, o tai yra ilgas ir sudėtingas procesas. V. Mitkus pastebi, kad užtektų tiesiog kelti kokybę ir daugiau pasistengti įgyvendinant tam tikrus ES politikos aspektus.

„Diskusijose nuolat pažymime, kad tikrai ne visoms rekomendacijoms įgyvendinti reikalingi sutarčių pokyčiai. Kai kuriems siūlymams užtektų pakeisti ar priimti naujus antrinius dokumentus, o kai kuriais atvejais net nereikėtų nieko keisti – tereikėtų politinės valios“, – pabrėžia A.Kubilius.

Pasak A. Pranckevičiaus, nuomonės šioje srityje išsiskiria: vieni dalyviai tvirtina, kad būtina keisti sutartis ir kurti naujus instrumentus, o kiti teigia, jog iki galo neišnaudojame esamų priemonių ir vertėtų sutelkti dėmesį į jas. Pavyzdžiui, pernai priimti du istorinius ES sprendimus dėl bendro visų šalių vakcinų nuo COVID-19 pirkimo ir bendro ES ekonomikos gaivinimo plano užteko dabartinių ES įgaliojimų.

„Žinoma, darbas nepasibaigs su pačia konferencija. Tikimės, kad ji priims galutinį dokumentą pavasarį ir baigs savo darbą gegužės 9 d. Iš tiesų, Konferencijos vykdomajai valdybai tai yra Sizifo darbas – parengti šį baigiamąjį dokumentą, kurį turės patvirtinti visos dalyvaujančios pusės. Tačiau jau dabar kalbame, kad svarbu ne tik šis dokumentas, bet kas bus po gegužės – kaip mes tas rekomendacijas paversime realybe. Tik tada galėsime kalbėti, kad ši konferencija buvo sėkminga“, – akcentuoja A.Pranckevičius.

Užs. Nr. 24

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą