fbpx

Laikrodžiai vyrams: kiek galima išleisti, arba kainos etiketas

Dalintis:

Rankiniai laikrodžiai vyrams – vieniems tai prietaisas, kitiems stiliaus dalis. O entuziastams – ir svarbus finansinis klausimas. Laikrodžių mėgėjai suka galvą, kiek pinigų tokiam pirkiniui protinga išleisti. Užsienio forumuose galima rasti ir diskusijų šia tema.

Laikrodžių rinka labai įdomi. Galite įsigyti naują aksesuarą už itin mažą sumą. Kas kita, jei norite rafinuoto dizaino, preciziško veikimo ir prestižo. Yra du lūkesčiai. Pirmasis – rankiniai laikrodžiai vyrams pigiau. Antrasis – prabanga. Be abejo, tarp šių dviejų kraštutinumų – pigumo ir prabangos – esama ir tarpinių variantų. Visgi renkantis linkstama arba sutaupyti, arba įsigyti brangų, prabangų daiktą.

(Ne)paprastas pirkinys

Esate iš tų žmonių, kuriems rankinis laikrodis tėra elementarus laiką rodantis prietaisas? Segite jį vien dėl praktiškumo? Jums neįdomūs prekių ženklai ir nesivaikote prestižo? Laikrodį galite įsigyti nuo turgaus prekystalio, be jokių didelių apmąstymų, tiesiog žvilgtelėję? Tuomet tolesnės šio straipsnio eilutės jums gali pasirodyti keistos. Veikiausiai nusistebėsite: kaip žmonės perka tokius brangius laikrodžius?

Tačiau ne visiems tai kasdienis pirkinys. Ne kiekvienas išsirenka laikrodį per porą minučių. Pirmiausia išžvalgo įvairiausius modelius, apmąsto norus, galbūt atsideda po mažą sumą nuo kiekvieno atlyginimo ir tik po kurio laiko apsisprendžia. Tokiu atveju neapsiverčia liežuvis sakyti, jog pirkinys kasdienis.

Kaina nėra diskusijų objektas?

Skrupulingai išsirinktas laikrodis gali būti gražus, gali nuostabiai puošti savininko riešą. Bet tai nėra (ir neturėtų būti) puikavimosi, gyrimosi objektas. Verta prisiminti posakį: kalba pats už save. Tad tegul kiti grožisi jūsų stiliumi, jūsų laikrodžiu, bet nėra reikalo patiems baksnoti į ciferblatą ir visiems kartoti: „Pažiūrėk, kokia prabanga, suplojau porą tūkstančių.“

Yra ir kita šios temos pusė – domėjimasis kito žmogaus laikrodžiu. Teigiama, jog nereikėtų prašyti, kad pašnekovas leistų pasimatuoti savo laikrodį. Taip pat egzistuoja nerašyta taisyklė: jeigu sudomino pašnekovo laikrodis, pirmas klausimas neturėtų būti susijęs su kaina.

Tiesa, galima rasti ir išimčių. Pavyzdžiui, diskusijų forumai. Tokių forumų lietuvių kalba vargu ar rasite, tačiau užsienietiškų tikrai yra. Ir juose nėra tabu diskutuoti apie kainas. Tai gerai, mat besidomintys žmonės gali geriau susigaudyti, nusibrėžti tam tikras finansines ribas. Panašu, kad anonimiškas (ar bent iš dalies anonimiškas) bendravimas internete įgalina pasiteirauti to, apie ką realybėje kalbėti nebūtų patogu. Juk tikrai ne kiekvieno kolegos galėtumėte paklausti: „Kiek kainavo tavo laikrodis?“ Ir ne vien todėl, kad nedrįstumėte, bet ir todėl, kad ne kiekvienas linkęs atskleisti, kiek išleidžia pirkiniams (nesvarbu, tai būtų laikrodis, telefonas, automobilis ar koks kitoks daiktas).

Ar yra auksinė taisyklė?

Kai kurie laikosi nuomonės, kad laikrodžiui galima išleisti apie procentą metinių pajamų. Kiti šį skaičių padvigubina iki dviejų procentų. Taigi, jeigu uždirbate 12 tūkst. per metus, laikantis šio principo pavyktų skirti nuo 120 iki 240 eurų.

Dalis skaitytojų tikriausiai sukluso. Puikiai suprantama, kad išvydus šiuos skaičius galėjo kilti prieštaravimų. Viskas labai priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, jei už tuos pinigus reikia išlaikyti kelių asmenų šeimą ir nuomotis butą, tikėtina, kad laikrodis už 200 atrodys labai brangus. Kas kita, jeigu tiek uždirbantis žmogus gyvena vienas (ar su antrąja puse, bet dar be vaikų, arba vaikai jau pradėję savarankišką gyvenimą), neturi įsipareigojimų. Tiesa paprasta – daug kas priklauso nuo poreikių. O paskui ir nuo pomėgių.

Tačiau yra ir visiškai kitoks požiūris: laikrodžiui skirti iki 30 procentų metinių pajamų. Čia kainos, be abejo, gerokai išauga, galima pradėti kalbėti apie didesnius skaičius ir apie prabangius laikrodžius. Pastebėtina, kad uždirbant minimalų atlyginimą ši taisyklė sunkiai pritaikoma. Kuo didesnis uždarbis, tuo lengviau ji suvokiama. Uždirbant 5 tūkst. per metus kažin ar atrodys protinga išleisti kone trečdalį laikrodžiui. Bet, pavyzdžiui, jeigu keletą metų iš eilės pajamos siekia po 100 tūkst. kasmet, tai po kelerių metų prabangus aksesuaras tikrai taps prieinamas. Antra vertus, net ir tada gerokai pasvarstoma, ar derėtų atseikėti dešimtis tūkstančių.

Kiek žmonių, tiek nuomonių? Šis posakis turbūt tiksliausiai atspindi realią situaciją. Tačiau niekas nerekomenduoja taupyti dešimt metų ir tada įsigyti ypač brangų laikrodį. Pagrindinis principas – laikrodis neturi viršyti jūsų finansinių galimybių.

Norintiems kokybiškumo už nedidelę kainą

O ar yra variantų, jeigu norite kokybiško ir puikiai atrodančio laikrodžio? Laikrodžiai pigiau paprastai siūlomi internete. Kokybė ir estetika už patrauklią kainą – lūkestis, kurį galima išpildyti. Bene pirmiausia šiuo atveju į galvą ateina „Orient“ pavadinimas. Orient laikrodžiai tai daugeliui prieinami japoniški laikrodžiai, kurių rafinuotumą vertina ir paprasti vartotojai, ir kolekcininkai.

Jei dviejų šimtų eurų vertės laikrodį kolekcininkai maloniai įtraukia į savo prabangią „artileriją“, tai reiškia keletą dalykų. Pirmiausia, tai yra pagarba gamintojui: nebrangus laikrodis rikiuojamas šalia šimtus kartų brangesnių. Vadinasi, prekės ženklo reputacija – išties tvirta. Antra, tai reiškia, kad šie laikrodžiai turi kažką, kas išskiria juos iš kitų. „Orient“ atveju – manufaktūriniai mechanizmai. Automechaniniai šio gamintojo laikrodžiai yra nuoroda į tradicijas ir tikrą japonišką kruopštumą. Trečia, tai įrodo, jog ir gana nebrangus laikrodis gali būti labai geras.

(Ne tik) požiūrio reikalas

Ieškant, kuo pasipuošti, tampa akivaizdu: visi mes mąstome skirtingai. Kas vienam atrodo visai pigu, kitam – priešingai. Tai gali būti požiūrio klausimas. Bet nebūtinai. Yra laikrodžių, kurie įsigyjami kaip investicija. Suprantama, čia prasideda tikras labirintas. Kyla įvairiausių klausimų, pavyzdžiui: kaip atpažinti, ar laikrodis originalus; kaip nuspėti, ar jo kaina laikui bėgant augs? Tai gali būti tarsi medžioklė, kai tikslas – prabangūs laikrodžiai vyrams pigiau. Tačiau tokia veikla reikalauja profesionalumo, nes, deja, klastočių rinka nepažabota.

Žinoma, daugeliui tai yra aksesuaras, stiliaus detalė, o ne investicija. Tuomet renkamasi labiau savo malonumui, neturint tikslo vėliau parduoti (nors skelbimuose dėvėti laikrodžiai nėra retenybė).

Apskritai yra dvi taisyklės arba bent jau verti dėmesio patarimai: rinktis daiktą, kurį iš tikro galima sau leisti įsigyti; ir rinktis tai, kas visapusiškai patinka. Jeigu mėgstate minimalistinį dizainą, bet įsigysite laikrodį su ciferblatu, kuriame knibždėte knibžda skaičiukų ir rodyklyčių, kažin ar liksite patenkinti.

Užs. Nr.129

Dalintis:

About Author

Palikite komentarą