Nuo vieno namo iki viso miesto pokyčių: kaip renovacija keičia aplinką?

Daugiabučių modernizavimas šiandien apima ne vien tik šilumos taupymą ir namo energinio efektyvumo didinimą, bet ir visos gyvenamosios aplinkos transformaciją. Nuo želdynų sodinimo ir poilsio zonų įrengimo iki vaikų žaidimų aikštelių ar pėsčiųjų takų tiesimo. Toks požiūris padeda kurti patogesnius, draugiškesnius ir žalesnius miestus. Vis dažniau įgyvendinama kvartalinė renovacija tampa impulsu ne tik fiziniams pokyčiams, bet ir gyventojų santykiui su savo aplinka.

Reikalinga kompleksinė atnaujinimo vizija

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė sako, kad renovacija turi būti matoma ne kaip atskirų senos statybos gyvenamųjų pastatų tvarkymas, bet kaip viso kvartalo atnaujinimas. Tai apima tiek daugiabučius, tiek jų aplinką, kuri taip pat būna atgyvenusi, nusidėvėjusi, nebeatitinka pasikeitusių žmonių poreikių.

„Norint iš tiesų keisti miesto veidą, būtina galvoti apie viso kvartalo atnaujinimą: ne tik apie daugiabučius, bet ir apie viešąsias erdves, judumo infrastruktūrą, želdynus. Tokia kompleksiška vizija leidžia kurti vientisą ir funkcionalų miesto audinį. Kai renovacija įgyvendinama ne atskirai, o kvartalais, ji tampa miesto atsinaujinimo įrankiu – atveria galimybes naujiems dviračių, pėsčiųjų takams, bendruomenės erdvėms“, – pasakoja L. Kairienė.

Pasak architektės, atnaujinti pastatai tampa ne tik šiuolaikiškesni, bet ir sustiprina gyventojų ryšį su aplinka. Pokyčiai skatina pasididžiavimą savo gyvenamąja vieta, o tai virsta didesniu bendruomeniniu įsitraukimu. Ir svarbiausia – sėkmės istorijos įkvepia ir kaimynines bendruomenes sekti tuo pačiu keliu.

Švenčionys: kai keičiasi visas miestas

Puikus pavyzdys – Švenčionių rajono savivaldybės patirtis. Čia įgyvendintos kvartalinės renovacijos apimtys reikšmingai pakeitė miestų struktūrą. Kaip sako Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Laimutė Kuksienė, miestai atgimsta tik tuomet, kai pokytis apima visą aplinką, o ne pavienius pastatus.

„Švenčionyse, Pabradėje ir Švenčionėliuose atnaujinti ne tik pastatai, bet ir šalia jų esančios erdvės – nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos, pavėsinės, net požeminės atliekų surinkimo aikštelės. Miestai tapo jaukesni, o turto vertė išaugo. Renovacijos mastas toks, kad nebeatnaujintų pastatų beveik nelikę“, – dalinasi L. Kuksienė.

Svarbu pažymėti, kad savivaldybė neapsiribojo tik techniniais sprendimais – stengtasi išsaugoti ir vietinę tapatybę. Švenčionys, žinomi kaip vaistažolių kraštas, tai atsispindi ir atnaujintų pastatų spalvinėje gamoje – pasirinktos natūralios, žemiškos spalvos, kurios dera su regiono gamtiniu ir kultūriniu fonu.

Galima pasinaudoti valstybės parama

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena – šiuo metu gyventojai gali pasinaudoti valstybės parama daugiabučių renovacijai. Procesas tapo paprastesnis, nes taikomas naujas finansavimo modelis – fiksuoti įkainiai, o dokumentacijos kiekis sumažintas.

Daugiau informacijos apie iki 2026 m. balandžio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygas – APVA tinklalapyje apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė

Užs. Nr. 229