fbpx

Prasideda gyventojų apklausa dėl tautybės, kalbos ir išpažįstamo tikėjimo

Dalintis:

154 – tiek tautybių žmonių Lietuvoje gyveno prieš dešimtį metų. Kokia situacija yra šiandien, siekiama išsiaiškinti pirmą kartą Lietuvos statistikos departamento organizuojamame Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniame tyrime.

Etnokultūriniai rodikliai nekaupiami

Kaip jau įvardija pati formuluotė, tyrimas aprėpia ir kitus aktualius rodiklius. Šalies gyventojų prašoma pateikti duomenis ne tik apie jų tautybę, išpažįstamą tikėjimą, gimtąją kalbą, bet ir kitų kalbų mokėjimą.

„Apklausa jau prasidėjo, tad įvairiuose šalies kampeliuose gyvenantys žmonės neturėtų nustebti, jei į juos kreipsis apklausėjai, kurie paprašys atsakyti į keturis paprastus klausimus, – sako Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė. Savo ruožtu tikimės, kad atrinktieji gyventojai neatsisakys sudalyvauti apklausoje, taip prisidėdami prie šaliai svarbių duomenų kaupimo“.

Pašnekovė primena, jog anksčiau tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo rodikliai būdavo renkami visuotinių gyventojų ir būstų surašymų metu, tačiau šiemet pakitusi tvarka įnešė tam tikrų pokyčių.

Šių metų pradžioje startavęs surašymas vyksta administracinių duomenų pagrindu – tai yra kokybiški privalomi rodikliai bus surinkti iš 19 pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų, kaip „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Gyventojų bei Adresų registrai ir kita.

Tačiau atitinkami etnokultūriniai rodikliai valstybės registruose ar informacinėse sistemose nerenkami ir nekaupiami – dalis gyventojų netgi nėra nurodę savo tautybės.

Tad, atsiliepiant į vartotojų poreikį, siekiant išlaikyti tęstinumą, rodiklių palyginamumą, šiemet aktuali informacija renkama būtent atliekant Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Jis organizuojamas dviem etapais.

Tik keturi klausimai

Nuo sausio 15-osios iki vasario 28 dienos gyventojai į keturis anketos klausimus galėjo atsakyti dalyvaudami internetinėje apklausoje. V.Vaitekūnienės duomenimis, šia galimybe pasinaudojo apie 60 tūkst. respondentų.

Balandžio 1 dieną prasidėjo ir iki pat birželio pabaigos tęsis apklausa, kuri bus atliekama klausėjams tiesiogiai bendraujant su gyventojais – apklausą atlieka viešuosius pirkimus laimėjusi strateginio valdymo konsultacijų kompanija „Eurointegracijos projektai“.

Antrojo etapo metu bus apklausti šalies gyventojai, kurie taikant statistinius matematinius metodus imties būdu buvo išrinkti iš internetu apklausoje nedalyvavusių žmonių.

„Buvo atrinkta 40 tūkst. adresų, tad pačių respondentų vidutiniškai turėtų būti bent dvigubai daugiau – tai yra bus apklausiami pagal konkretų adresą gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai“, – prognozuoja pašnekovė.

Apklausiami 16 metų amžiaus ir vyresni asmenys, už vaikus į anketos klausimus atsakys tėvai, įtėviai ar globėjai. Galimi apklausos būdai bus pasitelkti įvertinus koronaviruso pandemijos situaciją.

Paspirtis – kontaktinė informacija

„Kadangi vis dar gyvename karantino sąlygomis, apklausą vykdysime turimais kontaktais – telefonu, elektroniniu paštu. Jei karantino sąlygos pasikeis, klausėjai bandys tiesiogiai namuose surasti tuos gyventojus, su kuriais nepavyks susisiekti nuotoliniu būdu. Bet kokiu atveju respondentus apie tai, kad jie yra atrinkti, ir apie patį tyrimą informuosime oficialiu laišku, jame bus nurodyti ir kontaktai, kuriais galima susisiekti su klausėju“, – numatytą procedūrą komentavo V.Vaitekūnienė.

Pašnekovė taip pat primena, jog kilus bet kokiems su tyrimu susijusiems neaiškumams ar klausimams gyventojai kviečiami kreiptis į Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus specialistus tel.: (8 5) 236 4921, (8 5) 236 4968 arba el. paštu surasymas@stat.gov.lt.

Surinkus statistinius duomenis ir pritaikius matematinius modelius, bus parengta ir paskelbta informacija apie gyventojų tautybę, gimtąją kalbą ir kitų kalbų (be gimtosios) mokėjimą bei išpažįstamą tikėjimą. Gauti rezultatai bus lyginami su 2011 m. surašymo, gyventojų registro duomenimis ir skelbiami kartu su surašymo rezultatais.

Jei viskas vyks sklandžiai, kaip numatyta, išankstinius duomenis planuojama pateikti šių metų pabaigoje.

Prieš dešimtį metų vykusio paskutinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės – 84,2 proc. visų šalies gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai. Kas trečias šalies gyventojas tuo metu nurodė, jog moka dvi užsienio kalbas. Gyventojai priklausė 59-ioms skirtingoms religinėms bendruomenėms.

Užs. Nr. 57

Dalintis:

About Author

Palikite komentarą