Progresiniai akiniai

Akiniai su progresiniais arba multifokaliniais lęšiais turi kelias skirtingas laužiamąsias galias, kas leidžia juo naudojančiam žmogui aiškiai matyti skirtingais atstumais. Jie įgalina atlikti darbus, kai reikia užduotis atlikti įvairiais atstumais – iš arti, toli ir tarpiniu nuotoliu. Lęšio viršuje korekcija yra tinkama regai dideliu atstumu ir žemiau didėja, pasiekdama maksimumą akinių apačioje, kuri naudojama skaitymui ar su smulkiais objektais susijusiems darbams. Papildoma apatinės dalies laužiamoji galia priklauso nuo esamo presbiopijos laipsnio ir gali siekti nuo 0,5 iki 3,50 dioptrijų, šis skaičius priklauso nuo korekcijos poreikio skaitant.

Istoriškai analogišką funkciją atliko dar 1784 metais išrasti bifokaliniai lęšiai, bet progresiniai akiniai turi tam tikrų privalumų. Jie užtikrina sklandų perėjimą žvelgiant skirtingais atstumais, neturi išoriškai pastebimų lūžio linijų, tad yra estetiškai patrauklesni. Jie taip pat mažiau vargina akis ir rečiau sukelia įvairius akių sutrikimus daug dirbant su kompiuteriu. Vis tik tarpinė lęšio dalis nėra tokia plati, kad būtų galima matyti visą monitoriaus plotį judinant tik akis. Tad ilgai dirbant su ekranais gali tekti sukioti galvą į šonus, kas nėra patogu ir papildomai apkrauna kaklo raumenis.

Pirmieji bandymai sukurti progresinius lęšius išliko tik kaip 1907 m. Didžiosios Britanijos ir 1922 m. JAV patentų aprašymai. Tokie akiniai tuo metu negalėjo būti sėkmingai gaminami, nes juos sudarė kūginiai ir cilindriniai paviršiai su itin sudėtingomis optinėmis savybėmis. Carlas Zeissas sukūrė pirmuosius modernaus tipo progresinius lęšiu 1953 m., o po kelių metų analogišką produktą pristatė ir Essilor kompanijos pirmtakas. Šeštojo dešimtmečio akiniai dar vis labai priminė bifokalinius su tarpine-pereinamąja zona, nes juose nebuvo dalių skirtų periferiniam matymui, o visą apatinę dalį užėmė zona, skirta artimam vaizdui. Tik 1972 m. atsirado dabartinius multifokalinius  atitinkantys lęšiai, suteikiantys maksimalų komfortą ir dinaminio matymo galimybes.

Progresiniai turi ir savo specifinių trūkumų. Gali pasitaikyti periferinio regos lauko iškraipymai, kurie dažniausiai atsiranda lęšių pakraščiuose, kai akys pasisuka žemyn ir į šonus. Modernus progresinių dizainas mažina tokias problemas, pasitelkdamas paviršiaus kompiuterinį modeliavimą ir išsamius bandymus, apimančius naujas gamybos technologijas ir novatoriškas lęšių poliravimo galimybes. Nenuostabu, kad visa tai sąlygoja ir didesnę kainą, progresiniai lęšiai dėl savo gamybos tikslumo ir sudėtingumo yra brangesni nei bifokaliniai ar akiniai skaitymui.

Multifokaliniai lęšiai privalo būti sucentruoti į akies vyzdį. Neteisingai parinkus atskaitos tašką, jų naudotojui gali susiaurėti matymo laukas, aiškų matymas būti tik vienoje akyje ar gali reikėti keisti galvos padėtį. Pirmą kartą naudojant progresinius lęšius dažnai reikia pripratimo, nes smegenys turi prisitaikyti prie netolygios akinių difrakcijos. Šis pereinamasis laikotarpis gali trukti nuo kelių valandų iki beveik dviejų savaičių. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai būna galvos svaigimas ir skausmas.

Norint greičiau priprasti prie progresinių lęšių, svaru įsigyti juos optikos parduotuvėje, nes kaip jau minėjome, labai svarbu, kad būtų parinkta tinkama akinių pozicija. Taip pat patariama nešioti naujus lęšius kuo dažniau ir nebenaudoti kitų akinių, nes tai pagreitina prisitaikymą.

Progresiniai lęšiai gali būti kelių tipų, tad juos trumpai apžvelgsime. Lęšiai darbui kompiuteriu yra pritaikyti specialiai darbui biure. Jie idealiai tinka dirbant su įvairiais ekranais ir dokumentais bei mažina akių įtampą ir regos nuovargį. Bet jie skirti naudoti patalpose ir jų viršutinė dalis netinkama matymui dideliais atstumais, tad gali reikėti antros akinių poros. Asmeniškai pritaikyti progresiniai lęšiai užtikrina platesnį regos lauką ir sklandesnius perėjimus žvelgiant skirtingais atstumais. Jie pritaikomi atsižvelgiant į regos ypatybes, pasirinktą rėmelį ir akių anatomiją, bet tai įtakoja aukštą kainą.

Atskiras progresinių lęšių tipas yra skirtas žmonėms, kurie mėgsta daug laiko praleisti lauke. Šie lęšiai specialiai pritaikyti, kad žvelgiant žemyn regėjimas būtų natūralus, o iškraipymai minimalūs. Jie itin svarbūs, jei dažnai reikia naudotis laiptais ar kopėčiomis. Trumpo perėjimo lęšiai stengiasi visą laužiamosios galio gradientą sutalpinti sąlyginai nedideliame aukštyje. Nors tai negerina jų funkcionalumo, bet jie leidžia šio tipo lęšius įkomponuoti į mažesnius rėmelius. Iš esmės jie aukoja kažkiek praktiškumo vardan madingesnės išvaizdos. Galima paminėti, kad akiniai skirti trumparegystės progresavimo stabdymui nėra progresinių akinių rūšis ir naudoja kitas technologijas (dažniausiai papildomas skirtingos difrakcijos zonas periferinėse lęšio dalyse).

Kartais teigiama, kad nešiojant progresinius akinius negalima judinti akių obuolių, o vietoj to reikia kreipti galvą aukštyn ir žemyn, sukant kaklą į keistas pozicijas nes aiški skaitymo zona yra tarsi bandymas pažvelgti pro rakto skylutę. Jei tokių atvejų ir yra buvę, tai jie nutiko, dėl per mažų rėmelių ar neteisingai pagamintų lęšių. Prieš keletą dešimtmečių kildavo problemų dėl simetriško dizaino, nes žmonių akys veikia gana asimetriškai. Pavyzdžiui, žiūrint į vieną šoną, tos pusės akis žiūri į toli pro akinių dalį šalia kojelės, o kita akis iš esmės žiūri į nosį pro lęšio dalį netoli tiltelio. Todėl šiuolaikiniai progresiniai lęšiai būna asimetriški, kad nesukeltų regos iškraipymų ir užtikrintų optimalias regos zonas.

Nors pirmą kartą užsidėjus progresiniai lęšiai gali sukelti nemalonių pojūčių, bet daugiau nei 95 % juos išbandžiusių pripranta ir ilgainiui sėkmingai naudoja juos kasdieniniame gyvenime. Tikimės, kad ši apžvalga leido susipažinti su pagrindiniais multifokalinių lęšių tipais, jų privalumais, potencialiais trūkumais ir būdais spręsti galimas problemas. Taip pat viliamės, kad ateityje Jums bus lengviau išsirinkti sau tinkamus akinius, kurie tiks ir skaitant, ir žvelgiant į toliuose tvyrančias perspektyvas.

Užs. Nr. 37