Senuose daugiabučiuose slypintys pavojai: kaip išvengti nelaimės?

Daugelis senų šalies daugiabučių yra pastatyti pagal šiandienos standartų nebeatitinkančius reikalavimus, juose esantys elektros tinklai pasenę, gaisrinės saugos sistemos neįrengtos ar neveikia, o gyventojai – neretai nežinodami arba delsdami – ignoruoja būtinas prevencines priemones. Ekspertai pabrėžia, kad tik kompleksiškai atnaujinant inžinerines sistemas galima efektyviai sumažinti gaisro riziką ir užtikrinti daugiabučio saugumą.

Atidėliojimas gali brangiai kainuoti

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas pabrėžia, kad senuose daugiabučiuose gaisro riziką dažniausiai kelia neveikiančios gaisrinės saugos sistemos bei pasenusi elektros instaliacija. Negana to, dažnai avariniai išėjimai yra užblokuoti, o koridoriai – užstatyti daiktais.

„Egzistuoja klaidingas saugumo jausmas – daugelis mano, kad gaisrai nutinka tik kitiems, o jų būstas ar pastatas yra saugus. Svarbi gaisrų priežastis yra ir ekonominiai motyvai – instaliacijoms, signalizacijoms ar kitų sistemų atnaujinimams reikia investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar negali skirti. Prie problemos prisideda ir informacijos trūkumas – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškina A. Česūnas.

Anot jo, grėsmę kelia ir savavališki balkonų pertvarkymai, kuriais panaikinami išėjimai, bei tai, kad institucijos neturi teisės be sutikimo tikrinti butų. Tokie apribojimai dažnai neleidžia laiku pastebėti ir pašalinti rizikų.

Ką būtina ir svarbiausia atnaujinti?

A. Česūno teigimu, renovacija yra puiki galimybė ne tik padidinti energinį efektyvumą, bet ir sustiprinti gaisrinę saugą, atnaujinant inžinerines sistemas.

„Vienas svarbiausių žingsnių – gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ir sutvarkyti vėdinimo sistemas, o fasado apšiltinimo darbų metu būtina naudoti tik tas medžiagas (statybos produktus), kurios numatytos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte“, – tvirtina A. Česūnas.

Svarbu įrengti dūmų detektorius, sutvarkyti avarinius išėjimus bei atnaujinti gaisrinio vandentiekio ir žaibosaugos sistemas.

Finansinė parama saugesniam gyvenimui

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas primena, kad dalį šių priemonių vykdant kompleksinę pastato renovaciją galima finansuoti valstybės lėšomis – per subsidijas ar lengvatinius kreditus. „Tai puiki galimybė gyventojams padidinti savo namų saugumą be didelių papildomų išlaidų“, – dalinasi ekspertas.

Pasak jo, prieš rengiant investicijų planą, turi būti įvertinta esama sistemų būklė ir numatytos visos būtinos saugos priemonės. Atsižvelgiant į šį vertinimą, jame turi būti numatytos visos būtinos priemonės, kurios padėtų užtikrinti, kad po modernizacijos pastatas atitiks galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus. Modernizuojant daugiabutį galima atnaujinti seną bendro naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos kanalus, sutaisyti ar pakeisti stogą, įrengti žaibosaugą, pakeisti nesaugias išorines duris ir įgyvendinti kitas saugumą didinančias priemones.

Paraiškas daugiabučio renovacijai šiuo metu galiojančiam kvietimui galima teikti iki spalio 1 d. Daugiau informacijos: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė

Užs. Nr.141