Tauragiškės lenktynininkės: „Moterys – Dakaro karalienės“

Net ir nieko bendra su automobilių sportu neturintis tauragiškis pirmosiomis metų dienomis tikrai bent kartą girdėjo žodį Dakaras. Dakaro ralis – bene populiariausios ir vienos sunkiausių ralio varžybų pasaulyje, prie ekranų prikaustančios milijonus žiūrovų. Šiemet Dakare kaip niekad gausu lietuvių. Dvi tauragiškės automobilių sporto entuziastės Renata ir Raminta tikisi kada nors nuvažiuoti į Dakarą. Jei ne dalyvių teisėmis, tai bent jau kaip žiūrovės.

Dakaro ralis prasidėjo dar 1978 metais Paryžiuje ir tęsėsi Afrikos dykumoje. Šių varžybų idėja gimė 1977 metais, kai vienas sportininkas pasiklydo dykumoje ir nusprendė, kad ralis per dykumą – puiki idėja autosporto entuziastams. Šiemet Dakaro ralis vyksta Saudo Arabijoje, jame dalyvauja ir 6 lietuvių komandos. Antrąją ralio dieną iš varžybų dėl automobilio gedimo privalėjo pasitraukti septintoji lietuvių ekipa, vadovaujama Vaidoto Žalos. Pernai Vaidotas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu Dakaro ralio etapą – pirmąjį ralio etapą, o lenktynių organizatoriai V.Žalai ir šturmanui Sauliui Jurgelėnui įteikė „Epic story“ atminimo medalius už pagalbą trasoje įstrigusiems dalyviams.

Moterų reikia daugiau

Tauragiškė Renata Jankauskienė – ne tik ištikima automobilių sporto gerbėja. Moteris prie vairo sėda pati ir dabar jau drąsiai į trasą išleidžia keturiolikmetę dukrą Ramintą. Raminta pernai sulaukė daug pagyrų iš patyrusių ralio kroso meistrų ir tapo tikra žvaigžde Sungailiškių trasoje.

– Šiuo metu sergu, bet Dakaras man lyg vitaminų gurkšnis. Kai favoritas kyla, atrodo, sveikstu. Kasdien daug informacijos pateikia lietuvių ekipažai. Toks jausmas, kad esi ten. Džiaugiuosi, kad moterų daugėja Dakare. Jų reikia ne tik autokrose, ralio krose, bet ir Dakare, jos – puošmena, pasididžiavimas. Jos – Dakaro karalienės, – pokalbį su Renata iškart pradėjome aptardamos karščiausias Dakaro ralio naujienas.

Renatą automobilių sportas įtraukė dar vaikystėje.

– Mokykloje žaidžiau krepšinį, vėliau šokau pilvo, pramoginius šokius. Į autosporto varžybas veždavosi tėtis. Buvo įdomu stebėti, apimdavo azartas. Labiausiai „užkabino“ varžybos ant ledo ir sniego. Tai užkrečiama liga, nuo kurios nepasveikstama, – pasakojo viena dukrą auginanti moteris.

Renata prisimena į varžybas Sungailiškių trasoje važiavusi net laukdamasi dukters.

– Prisimenu, gavau iš svetimo vyriškio pastabą: „Mama, pamesite pilvą“, – prisiminė R.Jankauskienė ir juokėsi, kad autosportu dukrą užkrėtė dar negimusią.

Būdama ketverių, Raminta pabėgo nuo mamos ir nudrožė pasižvalgyti į sportinius automobilius, išrikiuotus parke prieš varžybas.

Keturiolikmetei Ramintai Jankauskaitei lenktynių automobilis – ir jos namų virtuvė, viskas jame žinoma. Asmeninio albumo nuotrauka

– Tai buvo pradžia, dabar autosportas man tapo gyvenimo dalimi. Tai jausmas, išgyvenimas, bendras pomėgis kartu su dukra. Ramintai kiek kitaip, jai autosportas – gyvenimas su vairu, azartas. Ji varžybose jaučiasi kaip savo namų virtuvėje, – sakė R.Jankauskienė.

– Kai įsikimbu su pirštinėmis į vairą, jaučiu, kad prikibau. Noriu būti viena su automobiliu, nepatinka, jei kas kalbina prieš startą. Noriu susikaupti, išklausau tik trenerio, – apie jausmą, kuris apima prieš pat užsidegant žaliam varžybų signalui pasakojo Raminta, laikoma viena perspektyviausių Tauragės lenktynininkių. 

Mamos ir dukters duetas

Prie sportinio automobilio vairo Renata pirmą kartą sėdo kartu su dukra. Tuomet Ramintai buvo vos aštuoneri.

– Ji mokėsi aikštelėje važinėti tarp vadinamųjų „fyškių“. Aš mokiausi taip pat. Turėti vairuotojo pažymėjimą dar ne viskas. Norėjau būti geresnė vairuotoja, mokėti geriau prisiparkuoti aikštelėse. Slalomas buvo mūsų pradžia. Nusprendėme tapti pirmuoju mamos ir dukters duetu, – prisimena Renata ir pripažįsta, kad pati pradžia buvo nelengva. – Mūsų pirmos varžybos vyko Mosėdyje. Sunki trasa: siauri pravažiavimai, akmenys. Su organizatoriais teko daug derinti, kad leistų startuoti. Teko laukti dešimtojo Ramintos gimtadienio, nes jaunių klasė prasideda dažniausiai nuo 12 metų, bet mums dalyvauti leido.

Raminta prisipažįsta, kad dar darželyje žaisti su mašinėlėmis jai buvo daug smagiau nei su žaislais, kuriuos įprastai tėvai perka mergaitėms.

– Bandžiau save daug kur: rankinis, molio būrelis, karatė, dailė. Bet autosportas man patinka kiek save atsimenu. Mamytei išūždavau galvą dėl vienos ar kitos mažos mašinėlės. Galima išardyti, lenktyniauti, galima ant kilimo trasos važinėti. Toks kilimas buvo mano darželyje, – prisiminė Raminta.

Šiuo metu varžybų kalendorius tuščias ir Ramintai tenka treniruotis žiūrint į televizoriaus ar kompiuterio ekraną.

Autosportas Tauragėje „atvėsęs“

Paklausta ar nesulaukia pašaipų, kad ji ir dukra pasirinko esą vyrišką sportą, Renata šypsosi – laikai keičiasi.

– Kaltas senas požiūris, kad vyrai vairuoja geriau. Pažįstu šaunių lenktynininkių, kurios verčia pasitempti vyrus. Dakaras – autosporto viršūnė, net ir ten moterų daugėja. Mums su Raminta palaikymas ir pagalba labai svarbūs. Taip, mechaninės automobilio dalies nelabai suprantu, bet jei tik ko paklausiu, man visada maloniai paaiškina, – sako Renata ir pabrėžia, kad moterys autosporte Tauragėje yra gerbiamos.

Deja, pats sportas šiuo metu kiek „atvėsęs“.

– Slalomą organizuoja jurbarkiečiai, Ramintos treneris organizavo vadinamuosius „weekendus“, motovaržybų buvo. Reikia tikėtis, kad koronavirusas nekoreguos šių metų varžybų kalendoriaus, – tikisi Renata ir patikino, kad jos dukra šiemet turi išsikėlusi tikslą, tik dar garsiai juo džiaugtis nenori.

Dakaras tauragiškių akimis

Pirmosiomis sausio dienomis Saudo Arabijoje prasidėjusios Dakaro ralio lenktynės prie ekranų prikaustė ir tauragiškių dėmesį. Renata su Raminta diskutuoja apie varžybas, keičiasi naujienomis. Renata prisipažįsta, kad į dykumų ralį įsitraukė labiau nei dukra, o ir lenktynininkai joms patinka ne tie patys.

Nuo vaikystės Raminta su mama – ne tik partnerės, bet geriausios draugės. Asmeninio albumo nuotrauka

– Mano favoritas – Benediktas Vanagas, o Ramintai dar ir Vaidotas Žala patinka. Sako, kad jie su Vaidotu kažkuo panašūs. Raminta irgi planuoja lenktynių sezoną, nori gerai pasirodyti, o būna, technika paveda. Kaip ir Vaidotą. Nieko, bus tų dakarų, svarbu yra noras Vaidui važiuoti. Šiemet visi lietuviai stengiasi: Arūnas Gelažnikas gerai lekia, puikius rezultatus rodo keturratininkas Laisvydas Kancius. Bet visas mano dėmesys sutelktas į Benediktą ir Felipe. Man patinka, kad jie po sparnu glaudžia Edviną Juškauską ir Aisvydą Pauliukėną. Tie vyručiai irgi kieti! Ateis laikas, jie dar parodys. Turiu nuojautą, kad ateityje Benediktas važiuos sunkvežimiu, o Edvinas vairuos Beno „Toyotą“, – garsiai svarsto Renata.

Jaunoji autosporto dalyvė R.Jankauskaitė į Dakarą norėtų, bet dabar svarbiausia tobulėti ir mokytis. Ne tik vairo, bet ir pamokas, kurias užduoda „Šaltinio“ progimnazijos mokytojai.

– Daug sportininkų norėtų į Dakarą, norėtų išbandyti dykumų ralio automobilius. Mano mama labai nori į Dakarą nuvažiuoti kaip sirgalė ir palaikyti B.Vanago komandą. Ji ten galėtų kirpėja dirbti (Renata dirba kirpėja Tauragėje, – red.), – juokiasi Raminta.

Jaunosios sportininkės mama dėkoja visiems, kas prisideda prie jos dukrelės tobulėjimo.

– Būti tik Ramintos mama neužtenka. Reikia būrio žmonių pagalbos, be jos Ramintai startuoti būtų sunku. Todėl lenkiuosi už abi žemai ir labai ačiū visiems, kas padeda Ramintai, – sakė tauragiškė.