Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Neseniai Lietuvą apskriejo džiugi žinia, kad šešiolikmetė atletė, tauragiškė Otilija Martinkutė tapo 2026 IFBB Europos kultūrizmo ir fitneso čempione kategorijoje „Fit&Beauty over 164 cm“. Mergina savo pasiekimų neprisiima vien sau ir pergale dalinasi su jai varžyboms pasirengti padėjusiais tėvais bei konsultacijas teikusiu kultūrizmo guru Rinaldu Česnaičiu. Otilija ypač dėkinga savo treneriui – tėčiui Aleksandrui Martinkui.
Fitnesas tapo mada
Dar vienas A.Martinkaus treniruojamas tauragiškis – Ignas Bagdonas – pelnė antrą vietą šiemet rengtame Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos čempionate Kėdainiuose, vyrų figūros kategorijoje. Tad kas gi yra Aleksandras Martinkus, pergalėms ruošiantis atletus iš Tauragės?
Otilija turi iš ko mokytis ir tėtis Aleksandras, ir mama Sandra (Tauragės baseino vadovė) – susiję su kultūrizmu. Sandra yra Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos vadovė. IFBB Europos kultūrizmo ir fitneso čempionato nuotrauka
A.Martinkus į kultūrizmą pateko iš bokso – ilgą laiką Aleksandras treniravosi pas bokso trenerį Jurgį Stasiulį. Atsiradus finansiniams sunkumams ir nebeturint kur boksuotis, vyras rado kitą vietą sportuoti – „Viktorijos“ sporto klubą. Tuo metu klubui vadovavo Sigitas Laurinaitis ir, matydamas Aleksandro nuoseklų susidomėjimą jėgos sportu, jį paskatino šiuo sportu užsiimti rimčiau. Kaip pats Aleksandras sako, anais laikais, jaunuoliai, vyrai eidavo sportuoti tam, kad sustiprėtų, ir jo tikslas buvo būtent toks – tapti stipresniu, o noro bei kantrybės ryžtingas vyras turėjo daug, tad kultūrizmo sporto šaka jam tiko. Dabar, pasak pašnekovo, jau kitokie laikai ir kitokie daugumos sportuojančiųjų tikslai.
– Dabar fitnesas tapo mada. Kartais net nesuprasi, ko žmogus ateina į sporto salę. Matau daugybę sportuojančių asmenų, kurių darbas sporto salėje yra beprasmis. Kas baisiausia, kai kurie save ten tiesiog traumuoja. O tada būna sakoma, kad kultūrizmas kaip sportas yra blogis, kad žaloja žmones. Ne! Ši sporto šaka yra labai gera. Ji yra kaip visų sporto šakų bazė – ar tai būtų imtyninkai, krepšininkai, futbolininkai. Visi sportininkai turi fiziškai stiprėti, visi daugiau ar mažiau užsiiminėja fitnesu ir kūno rengyba. Svarbu, kaip prieinama prie kultūrizmo ir kūno rengybos. Neišmanymas kaip sportuoti kenkia, ir nesuvokimas, kokius pratimus atlieki neteisingai, tikrai gali traumuoti. Kartais pastebėjus, kaip kai kurie žmonės sportuoja, darosi tiesiog graudu, – visiškai atviras Aleksandras.
Aleksandro Martinkaus asmeninio albumo nuotrauka
Reikia atsakomybės
Paklausus, ar nekyla noras prieiti ir patarti sportuojančiam asmeniui, kaip teisingai ir veiksmingai atlikti pratimą, Tarptautinės kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (angl. IFBB) bei Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (LKKRF) tarptautinės kategorijos teisėjas atsako, kad, būna, geranoriškai pataria, pataiso, tačiau būna ir taip, kad aiškiai pamato, jog sportuojantis asmuo savo dėmesį sutelkęs į socialinius tinklus – ten keliamos nuotraukos iš sporto salės, rodoma, kad treniruojamasi, tačiau sveikas sportavimas jam ar jai visai neįdomu.
– Galiu pasakyti tik viena – telefonams sporto salėje ne vieta, – šiuo požiūriu griežtas A.Martinkus.
Akmenėlis metamas ir į kai kurių, komercinę veiklą vykdančių, asmeninių trenerių daržą. Atletų treniravimą ir rengimą čempionatams vadinantis hobiu, daug dėl teisėjo pareigų po įvairias tarptautines varžybas keliaujantis Aleksandras stebi ir vertina kolegų darbą.
– Dalis trenerių neturi nė žalio supratimo, ką daro žmogui. Jeigu treneris užsiima komercine veikla, jis turėtų dirbti atsakingai ir būti suinteresuotas savo klientui pateikti visa, kas geriausia bei tinkamiausia, – kai kurių trenerių darbo metodų nepateisina ir atsakomybės trūkumą įžvelgia kūno rengybos treneris.
Svarbu genetika
A.Martinkus nevynioja žodžių į vatą ir sako tiesiai – ne visi gali tapti fitneso ar kultūrizmo čempionais. Pagrindinį vaidmenį, lemiantį pergales įvairiose varžybose, atlieka sportininko genetika. Aleksandras drąsiai sako, kad reikalingų duomenų, kad skintų pergales, pats neturėjo, tačiau, kaip tarptautinės kategorijos teisėjas, žino varžybų reikalavimus ir iškart gali pastebėti asmenis, turinčius tinkamus genetinius duomenis kūno rengybai, fitnesui ar kultūrizmui. Negi šiame pozityvaus mąstymo laikmetyje, kur vyrauja įsitikinimas, kad tik dangus – limitas, išties negalima pasiekti rezultatų, jeigu įdedi visą širdį ir jėgas?
– Rezultatų Lietuvoje pasiekti galima, bet tarptautiniuose vandenyse… Supraskit, jeigu neturi genetiškai duoto kūno, gali geriausiu atveju patekti į dešimtuką, apie finalą, manau, jau reikėtų pamiršti. Jei kalbame apie aukštąjį meistriškumą, apie tarptautines varžybas, pirmoje vietoje yra genetika. Toliau – treniruotės ir mityba, – nebijo turimų svajonių kažkam sudaužyti A.Martinkus.
Vyras įsitikinęs, kad, jei visi treneriai nuo pat pradžių būtų nuoširdūs savo klientams, paaiškintų situaciją, nebūtų nepagrįstų svajonių ir po to ateinančių skaudžių nusivylimų. Tačiau tuoj pat pamini ir teigiamą fitneso bei kultūrizmo pusę:
– Užsiimdami fitnesu, sustiprėti, patobulinti kūną gali, be abejo, visi. Tik reikia kantrybės ir disciplinos. Nebūtina siekti aukšto profesinio meistriškumo.
Aleksandro Martinkaus asmeninio albumo nuotrauka
Kas ta disciplina
Į disciplinos apibrėžimą įeina reguliarus maitinimasis ir miegas.
– Nereikia perdėti ir sakyti, kad disciplina yra labai griežta. Ypač prisižiūrėti tenka prieš varžybas likus dviems, trims mėnesiams. Tada „pasispaudžiama“. Pavyzdžiui, reikia atsisakyti ledų, šokolado, reikia maitintis vienodu laiku, susidėlioti maisto racioną. O miegas yra būtinybė. Žmogaus kūnas „auga“ ilsintis, – balanso tarp darbo ir poilsio svarbą įvardija Aleksandras.
Teiraujamės, ar nesulaukė Martinkų šeima kritikos, kad į fitnesą nukreipė dukrą Otiliją. Aleksandras patikina, kad Otilija to pati norėjo, rodė pasiryžimą siekti geriausių rezultatų, būtent todėl jis ir sutiko savo atžalą treniruoti.
– Prie Otilijos sėkmės prisidėjo keli veiksniai, mažos viso paveikslo detalės. Visų pirma, dukros noras užsiimti fitnesu, antra, palankūs genetiniai duomenys, tada pastangos treniruotėse ir atsakinga mityba. Be to, Otilija ilgai lankė plaukimą ir pramoginius šokius, tad, nuo keturiolikos metų, atėjusi su manimi į sporto salę, jau turėjo susiformavusį raumenyną. Jei viskas yra daroma proto ribose, kiekviena sporto šaka turi teisę egzistuoti. Jei jėgos sporte prisižiūri mitybą ir nepersitempi sporto salėje, o tik maloniai nuvargsti, jokių sveikatos pažeidimų nebus, – iš patirties kalba A.Martinkus, pabrėždamas, kad fitneso sportas ugdo vaikui valią, tvarko laikyseną, stiprina raumenis, ir prideda, kad jų šeimoje dukros visada pirmenybę privalo teikti mokslams.
– Tikėtina, kad daug didesnė žala augančiam žmogui gali būti padaryta tik nuolat sėdint namuose ir lindint socialiniuose tinkluose, o ne sporto salėje, – savo nuomone pasidalija Otilijos treneris.
Mitai ir viduriuko siekiamybė
A.Martinkus, kaip kūno rengybos treneris, beveik 20 metų patirties turintis tarptautinės IFBB kategorijos teisėjas ir kaip žmogus, suprantantis, kas yra kultūrizmas, fitnesas bei kūno rengyba, turėtų teisę piktintis plačiai paplitusiais gandais apie atletus, užsiimančius jėgos sporto šakomis, tačiau, sako, kad tokiu atveju svarbu visuomenę tiesiog šviesti.
– Užsiimant kūno rengyba ir druska patiekalus gardinti galima, ir nebūtina vartoti papildų, siekiant gauti visus organizmui reikalingus baltymus – viską galima susirinkti iš maisto, o pats geriausias maistas yra natūralus. Tiesa ta, kad šios sporto srities atletai vengia užkandžiavimų, alkoholio, nes tada labai greitai pradeda kauptis riebalinis audinys, vengia perdirbto maisto, – informaciją beria Aleksandras.
Lietuvoje yra susikūrusių įvairių fitneso ir kultūrizmo asociacijų, tačiau, A.Martinkaus teigimu, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija yra vienintelė federacija, kuri yra pripažinta ir Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ir tarptautiniu mastu. Federacija turi dopingo patikrą, jos nariams draudžiama vartoti dopingo preparatus.
Akivaizdu, kad A.Martinkui tiek gyvenime, tiek sporte itin svarbu balansas. Tauragiškis interviu metu ne kartą pabrėžia nemėgstantis kraštutinumų ir visose srityse siekia rasti viduriuką. O apie jam, kaip teisėjui, kartais viešai skiriamą kritiką, Aleksandras ramiai sako:
– Aš viską sakau tiesiai, o teisybė nėra švelni. Tik melas yra švelnus ir gražus, todėl sunku mėgti tiesiai kalbantį žmogų. Reikia mokėti priimti kritiką. Gerai, kad ir federacija kritikuojama, ir aš. Tuomet būna paskatinimas peržiūrėti, įvertinti kai kuriuos savo veiksmus. Argumentuotos kritikos nebijau.
