Gaurėje klesti ne tik medienos, bet ir uogyno verslas

Ką pandemija žlugdo, o kam ji nė motais – karantinas visiškai nepakenkė Gaurėje įsikūrusiai verslininkų Macijauskų šeimai: medžio apdirbimo įmonė klesti, o puoselėjamas serbentynas šiemet pradžiugino ir gausiu derliumi, ir pelnu. Šeimos verslo pradininkas Algirdas Macijauskas pasidžiaugė, kad nusprendė plėsti verslą: ruošiasi įrengti sulčių spaudimo ir uogų džiovinimo cechą. Šeimos uogynas išaugo iki 80 hektarų.

Algirdo Macijausko įmonė „Gaurės medis“ gyvuoja jau 20 metų. Šiemet, kilus pandemijai, šeima dirbo įprastai, sunkumų nekilo net karantino laikotarpiu. Vyras teigia, kad jo verslo partneriai gamybos apimčių nesumažino, todėl ir jo įmonė dirba visu pajėgumu.

– Pandemija mums nė kiek nepakenkė, dabar dirbame netgi daugiau. Užsakovai nemažina gamybos, todėl turime vykdyti įsipareigojimus. Mano įmonėje dirba apie 10 žmonių, pavasarį neprašiau jokios kompensacijos, – kalbėjo verslininkas. – Girdėjau, kitiems, besiverčiantiems medienos apdirbimu, įvairiai sekasi, buvo ir tokių, kurie bankrutavo. Visaip pasitaiko mūsų versle, medienos sektoriuje, būna, kad nemokūs pirkėjai pasitaiko. Aš nesiskundžiu ir dėl uogyno, nors daug kas teigia, kad auginti uogas nepelninga, pabando, o paskui vaiskrūmius aparia.

Pasak A.Macijausko, šiemet jo šeima juodaisiais serbentais apsodino 20 ha, pernai – 10 ha, iš viso uogynas užima 80 ha, truputį žemės nuomojasi. Macijauskų šeimos versle sukasi sūnūs Audrius ir Mindaugas, o dukra Indrė tyrinėja rinką, aiškinasi, kokie juodųjų serbentų produktai vartotojų mėgstami, kurie populiariausi, šiltuoju sezonu šeima dar nuomoja baidares.

– Draugiškai visi dirbame, dėl to labai džiaugiuosi. Šiemet dėl uogų rinkoje net pešėsi, nors žmonės patys pasiskinti pas mus mažiau pageidavo nei pernai. Gal dėl pandemijos. Realizavom kiek kitaip: į mašiną pakraudavome apie 6 tonas ir veždavosi perdirbėjai. Šiemet pardavėme beveik 100 tonų uogų ir trigubai brangiau nei pernai. Tiek priskynėme iš 40 ha, kitur vaiskrūmiai tik auga, jie derės trečiaisiais metais, – kaip išgyveno šiuos metus, pasakojo ekonomisto išsilavinimą turintis Algirdas. – Planuojame cechą įrengti, bus sulčių spaudykla, ten ir uogas džiovinsime, jau turime patalpas, tik įrengti tetrūksta.

Verslininko nuomone, šiemet pasaulinei rinkai trūko uogų, todėl juodųjų serbentų supirkimo kainos buvo aukštesnės. Gal lenkams juodieji serbentai neužderėjo, gal jie persiorientuoja į šilauogynus, kad taip staiga išaugo poreikis, – svarsto juodųjų serbentų ūkio savininkas.

O dėl nesuvaldomos pandemijos vyras turi tvirtą nuomonę.

– Reikia griežtinti ribojimus, ir nesvarbu, kad kai kurie žmonės šaukia, jog suvaržymai yra baisu, nes negali pramogauti. Tie patys vėliau šaukia, kad jau per vėlai tie suvaržymai. Kitose šalyse nė iš namų neleidžia išeiti. Įsivaizduoti tik reikia, kas prieš šventes dėsis prekybos centruose. Man pavyko koronavirusu nesusirgti, bet yra pažįstamų, kurie sunkiai serga, pažįstu ir jauną žmogų, kuriam ir persirgus šia liga galvą tebeskauda, kvėpuoti sunku, o daktarai nežino, ar po pusmečio tai praeis, ar taip ir vargs visą gyvenimą, – susirūpinęs kalbėjo A.Macijauskas. – Aš už skiepus, skiepysiuosi, nors su pirmąja banga ir nebūtų labai drąsu.