fbpx

Nekilnojamojo turto brokeris: butų kainos Tauragėje prilygsta Klaipėdai

Dalintis:

Nekilnojamojo turto kainos šiemet šoktelėjo, keičiasi ir pirkėjų įpročiai: Tauragėje vis dažniau įsigyjami visiškai įrengti ar su daline apdaila namai, o suformuoti sklypai dėmesio sulaukia mažiau, – pastebėjo brokeris Donatas Paulius, įmonės „Paulius ir brokeriai“ įkūrėjas. Nekilnojamojo turto savininkai dažnai linkę jį pervertinti, o butų nuomos paklausa viršija pasiūlą.  

Rinkoje burbulo nėra

Pasak Donato Pauliaus, brokerio darbas – tai ne vien skelbimo publikavimas, kaip daugelis įsivaizduoja. Brokeris ieško savininkų, parduodančių nekilnojamąjį turtą, profesionalia technika nufotografuoja butą, namą ar sklypą, parengia aprašymą, 2D ar 3D planus, nufilmuoja objekto išorę, suformuoja skelbimą, kurį išplatina dešimtyje didžiausių interneto portalų.

– Sklaida elektroninėje erdvėje labai plati. Visuomet su parduodamo turto savininku pasirašome sutartį. Klientams galiu pasiūlyti daug variantų, kol išsirinks tinkamiausią, – kalbėjo brokeris. – Kuo būsto apyvartumas didesnis, tuos jis greičiau nuperkamas. Jei būsto kaina aukštesnė už rinkos vidurkį, tokį objektą ilgiau pardavinėju. Bankai žmonėms lengvai kreditų neduoda, žiūri į gaunamų pajamų dydį. Butą greičiau parduodu nei namą, metus pardavinėti namą yra normalu. Dažnai savininkai būstą pervertina, todėl sudėtinga jį parduoti, aš į labai brangius objektus nesiorientuoju.

Brokeris teigia, kad Tauragės krašte rinkos vidurkis toks: namai kainuoja apie 100 tūkst. Eur, butai – apie 40 tūkst. Eur. Jo nuomone, nekilnojamojo turto rinkoje burbulo nėra, nors butų kainos išaugo. Bet ne visuomet sumokama tiek, kiek nurodyta skelbime. Be to, kone 100 proc. savininkų yra linkę savo turtą pervertinti, todėl jis užsistovi, vėliau kainą sumažina. Į ilgai neparduodamus objektus klientai įtartinai žiūri, svarsto, kad turbūt yra kokia rimta problema.

Brokeris Donatas Paulius teigia, kad butai Tauragėje brangūs, nes ilgus metus nevyksta naujų statybų. Asmeninio albumo nuotrauka

– Nemanau, kad yra tas burbulas. Statybinės medžiagos tik brangsta, tai kodėl nekilnojamasis turtas turėtų pigti? Kainos priklauso nuo to, kada namai statyti. Tauragėje daugiausia pristatyta didelių namų, kurių kvadratūra 250, 300 kvadratinių metrų ir netgi dar didesnė. Tokie, statyti iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, neturi paklausos. Mažai tikėtina, kad ateityje jie bus paklausūs, nes neapšiltinti, reikalauja daug priežiūros, – pasakojo D.Paulius, šiuo metu pardavinėjantis apie 20 objektų. – Dabartinė rinka pasikeitusi: dažniausiai ieškoma kompaktiško apie 100 kv. m namo, rečiau – apie 150 kv. m.

Sklypai nepaklausūs

Brokerio nuomone, jei žmogus rado savo svajonių būstą, jam nereikia delsti, o pirkti ar skubėti į banką ir tartis dėl paskolos, nes neaišku, kas bus ateityje, juk laikui bėgant nekilnojamasis turtas brangsta. Jis teigia, kad šiemet Tauragėje butai pabrango apie 6–7 procentus. Dėl pandemijos būstų kainų šuolis pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje: norėdami išvengti galimos infliacijos, žmonės investavo į nekilnojamąjį turtą.

– Ne tik Tauragėje, bet ir didesniuose miestuose butai buvo aktyviai perkami. Tauragėje nėra daug naujų statybų, todėl butų kainos priartėja prie būsto kainų Klaipėdoje. Senesnės statybos namai, esantys antrinėje rinkoje, kainomis neprilygsta didmiesčių. Lyginant reikia žiūrėti 1 kv. m kainą, – apie situaciją rinkoje kalbėjo brokeris. – Turėjau atvejų, kai man pasidomėjus parduodamu turtu savininkai kainas padidino 2–3 kartus nei rinkos vidurkis, manydami, kad jei brokeris domisi, tai jų objektas ypatingai geras. Šiuo metu nuomai butų labai trūksta, paklausa viršija pasiūlą, nes apie 30 metų daugiabučių Tauragėje nestatė, nebent kotedžus.

Jaunoms šeimoms, svarstančioms būstą nuomotis ar pirkti, įklimpstant į skolas, D.Paulius pataria gerai įvertinti situaciją: nesiruošiantiems emigruoti naudingiau mokėti paskolą nei nuomą. Be to, prireikus užstatytą bankui būstą galima parduoti.

Brokerio darbe pasitaiko įvairių situacijų. Klientei, gyvenančiai ir dirbančiai Vokietijoje, jis padėjo parduoti namą Tauragėje. Negalėdama grįžti pas notarą pasirašyti dokumentų, ji įgaliojimą, parengtą vokiečių teisininkų ir patvirtintą teismo, atsiuntė D.Pauliui. Taip jis vietoje klientės pasirašė ant pirkimo-pardavimo sutarties.

– Džiugu, kad manimi pasitiki. Klientai renkasi būstą pagal šiuos kriterijus: kainą, vietą, kuris aukštas, vidaus ar išorės įrengimą. Žemės sklypus šiuo metu Tauragėje parduoti sudėtinga. Jų pasiūla tikrai didelė, daug jų yra suformuotų. Sklypui įsigyti ir namui statyti reikia daug pinigų, tai ne butą nusipirkti už 40 tūkst. Eur. Sunku numatyti, kada sklypai taps paklausūs, – kalbėjo nekilnojamojo turto specialistas. – Pastebiu, kad žmonės geriau sumoka už gatavą produktą – už pastatytą šiuolaikišką nedidelį namą negu perka sklypą ir patys vargsta statydamiesi namą. Juk ne visi turi statybininko įgūdžių, patirties ar laiko.

Tauragėje, pasak D.Pauliaus, daugiau einama ta pačia linkme kaip didmiesčiuose: bendrovės stato ir parduoda būstus su visa ar daline, apie 80 proc., apdaila. Naujų statybų kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 800 iki 850 Eur. Kainą lemia ir tai, ar statytojas brangiai pirko sklypą, o gal daug sumokėjo įrengdamas komunikacijų tinklus.

Ne visi patikimi

Aplink Tauragę išsidėsčiusiuose kaimuose namai išskirtinio pirkėjų dėmesio nesulaukia. Brokeris teigia, kad kaimuose namus sudėtinga parduoti, nors jų kainos ir nedidelės.

– Savininkui kaime niekas nedraudžia už seną namą prašyti tiek, kiek už naują. Bet kalbant apie pardavimo galimybes tai už tiek nepavyks parduoti. Mano svajonių būstas turėtų būti apie 100 kv. m, gerai apšiltintas, sandarus, statytas iš kokybiškų medžiagų, pageidautina, kad būtų netoli miesto centro. Toks kainuotų apie 150 tūkst. Eur, – atskleidė D.Paulius. – Noriu įspėti, kad į nekilnojamojo turto brokerių veiklą įsilieja naujos mažai žinomos kompanijos ar pavieniai žmonės, kai kurie jų nekvalifikuoti ar linkę apgaudinėti.

Pasak D.Pauliaus, nusprendę parduoti būstą, brokerį, kaip ir kompaniją, žmonės turi rinktis atsakingai, pasitikėti tais, kurie rinkoje dirba ne vienerius ir ne dvejus metus. Jis teigia, kad daugėja tų, kurie sujaukia rinką prižadėdami klientams parduoti jų turtą už nepagrįstai aukštą kainą. Nepavykus to padaryti, būstų savininkai nusivilia visais brokeriais, mano, kad „jie spekuliantai ir nieko neveikia“.

– Skelbimuose matau įdėtas kreivas nuotraukas, o aprašyme nurodyta, kad pirkėjo mokestis 300 Eur. Kyla klausimas, kodėl pirkėjas turi mokėti brokeriui, juk jis atstovauja tai šaliai, su kuria pasirašė sutartį. Dažniausiai tai būna būsto savininkas, jis moka brokeriui komisinį mokestį, – apie rinkoje kylančius nesklandumus kalbėjo pašnekovas.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą