Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Nekilnojamojo turto rinka Tauragėje nedidelė, priešingai nei didmiesčiuose, čia naudotis agentūrų ar brokerių paslaugomis vis dar neįprasta. O jų Tauragės krašte priskaičiuota apie šimtą. Apie konkurenciją, nekilnojamojo turto situaciją ir savo veiklą šiame sektoriuje pasakoja verslininkas Giedrius Stanevičius. Brokeris Donatas Paulius įsitikinęs – žmonės atsirinks.
Rinka apmirusi
Nekilnojamojo turto sektoriuje individualią veiklą, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Tauragės rajono savivaldybėje vykdo 15 gyventojų pagal pažymą ir 83 įmonės, registravusios veiklą nekilnojamojo turto operacijose.
Tauragės nekilnojamojo turto agentūros vadovas Giedrius Stanevičius sako, kad nekilnojamojo turto rinka šiuo metu Tauragėje apmirusi. Asmeninio albumo nuotrauka
– Gal įmonės tik įrašo į savo veiklą „nekilnojamojo turto prekyba“, o realiai jos nevykdo. Per 17 darbo metų šiame sektoriuje tik vieną brokerį pažįstu – Donatą Paulių. Tauragėje ta rinka buvo ir liko mažytė bei apmirusi: nedaug parduoda, nedaug perka, o kai nori ką nupirkti, tai nėra ką. Mūsų konkurentai yra didieji Lietuvos tinklalapiai, tokie kaip domoplius.lt, mes ten įdedame savo skelbimus, o dauguma mūsų klientų negyvena Tauragėje: dažniausiai jie pardavinėja tėvų žemę, sklypus, mes jiems padedame, – pasakojo Tauragės nekilnojamojo turto agentūros (TNTA) direktorius ir vienas jos savininkų Giedrius Stanevičius. – Esame neblogai žinomi, kas į mus kreipiasi, su tais dirbame, patys neskambiname ir savo paslaugų nesiūlome.
Pasak verslininko, nekilnojamojo turto prekyba kiekvieną žiemą Tauragėje išgyvena sąstingį, tokia situacija ir šiemet, karantinas įtakos nepadarė ir tikrai niekas neatpigo. Žmonės lengvai ir patys savo būstus parduoda, nes paklausa šiuo metu nemaža, o daugiabučių Tauragėje niekas nestato.
– Didmiesčiuose žmonės įpratę, kad be brokerio nekilnojamojo turto nei nupirksi, nei parduosi, o pas mus dauguma žmonių patys parduoda savo būstus. Įdėję į feisbuko puslapį „Tauragės turgelis“ skelbimą, kad parduoda normalų butą, klientų tuoj pat sulaukia, nebent užsiprašo dvigubai nei rinkos kaina. Norint dabar butą pirkti, rinktis būtų galima tik iš dviejų, o norint išsinuomoti – išvis pasirinkti nėra iš ko. Paklausa yra, jei dabar kas Tauragėje pastatytų kelis daugiabučius, tai butai greitai būtų išparduoti. Problema – kad jie kainuotų kaip Klaipėdoje ar Vilniuje, nes statybos kaina ta pati, tik žemė penkiskart pigesnė, bet žemė sudaro tik 10 proc. buto kainos, – kalbėjo TNTA vadovas.
Agentūros darbuotojai per karantiną išleisti į prastovas ir tik vienas direktorius dirba kelias valandas per dieną.
Namų statyba – rizikinga
Naujasis Pilaitės kvartalas – TNTA projektas. Jau suplanuoti statyti 8 namai, išduoti statybos leidimai, pavasarį prasidės 4 namų statybos, 2 jų jau rezervuoti. Namai bus karkasiniai, skandinaviški, ekonomiški, A+ klasės, su 20 arų sklypais, 200 metrų nuo Tauragės miesto ženklo. Naujasis kvartalas plačiai reklamuojamas socialiniuose tinkluose.
– Žmonės domisi, skambina, nori pažiūrėti, kaip namai atrodys. Toks kvartalas Tauragėje bus pirmasis. Projektą galime koreguoti pagal kliento norus. Čia ne Vilnius, kur pastatei ir iš karto pirkėjai išsirikiavę stovi už tvoros. Čia su kiekvienu klientu, už rankos paėmęs, turi draugauti ir daryti taip, kaip jis nori. Bandom klientus vilioti iš visur, orientuojamės į grįžtančius iš užsienio ar ten dirbančius ir ketinančius sugrįžti vėliau, – apie rinkos specifiką atviravo verslininkas. – Brangiausi sklypai Tauragėje – netoli baseino, ten už arą prašo 2500 Eur, pigiausi – 700–800 Eur už arą. Mieste namų valdų pasiūla su visomis komunikacijomis nedidelė.
Iš pradžių bendrovė pardavinėjo 8 sklypus, tačiau, pasak G.Stanevičiaus, žmonės pageidavo 80 proc. užbaigtų statyti namų: vieni sakė, kad neturi laiko patys statyti, o iš banko gautą paskolą nori sėkmingai investuoti, jaunos šeimos teigė, kad joms savivaldybė skyrė negrąžintiną 17–18 tūkst. Eur paramą su sąlyga, kad 10 metų neišsiregistruos. Bendrovė tikisi kuo daugiau sulaukti tokių klientų, ir nebūtinai vietinių: juk grįžusiam iš Londono lietuviui Lietuva atrodo kaip vienas miestas, pripratusiems prie Londono mastų 100 km atstumas iki tėvų namų – menkas nepatogumas.
– Žmonės jau nebe statybininkai kaip anksčiau. Jie nori realaus namo, štai todėl mes nusprendėme juos statyti. Ta linkme visa Lietuva netrukus judės, mažai kas turi sklypą ir pats nori 3 metus vargdamas ten statyti. Prieš 10 metų mes pirmieji Tauragėje, Ramovės gatvėje, pastatėme kotedžus. Krizei prasidėjus dalį greitai spėjome parduoti, o dalį – sunkokai, – apie patirtis kalbėjo G.Stanevičius. – Klientų Tauragėje poreikiai įvairūs: vieni nori 80 kv. m namo ir 4 arų sklypo, kitiems būtinai reikia 10 ir daugiau arų, nes nori didesnės atskirties ir šiltnamį pasistatyti. Mes Tauragėje truputį kaimiečiai esame – Vilniuje pirkėjui tiktų 4 arai, nes nieko kieme dirbti sostinės gyventojas nesiruošia.
Konkurentų nebijo
Verslininkui klientai yra pasakoję, kad pasirašę sutarčių paketus su nekilnojamojo turto agentais nebegali be jų žinios parduoti savo būsto. G.Stanevičius teigia jokios konkurencijos nebijantis, nes jų darbas specifinis: kitai savo įmonei, Tauragėje turinčiai nekilnojamojo nuomojamo turto, teikia administravimo paslaugą.
– Ten yra daugiau nei 30 nuomininkų, todėl turime ką veikti. Vien iš tarpininkavimo mūsų įmonė neišsilaikytų. Visi agentai Lietuvoje gauna komisinius už darbą, bet jie vis tiek kažkuo dar užsiima, gal turi nuolatinį darbą, o butus pardavinėja laisvalaikiu. Daug kur pasaulyje taip, o kad vien iš to gyvena, nenoriu tikėti, – svarstė Giedrius, kurio įmonė už paslaugą prašo 3 proc. nuo sandorio. – Žmonės ateina pas mus, nes padedame gauti energetinio naudingumo sertifikatą, be jo neįmanoma parduoti namo. Be šitos pažymos notaras negali sandorio registruoti. Butams jis gaunamas paprastesniu būdu. Niekas to daugiau Tauragėje nedaro ir nedarys, nes neapsimokėtų.
Pasitaiko visko
Nekilnojamojo turto brokeris Donatas Paulius abejoja, kad Tauragėje yra daug aktyvių brokerių ar įmonių, kurie verčiasi būstų prekyba. Jo nuomone, šiame sektoriuje yra ir nelegalių veikėjų, o žmonės atsirinks tuos, kurie dirba sąžiningai, kurių tikslai ilgalaikiai ir nesiekia labai greito pelno. Donatas pataria žmonėms vadovautis tokia logika: jei rinkoje brokerio vardas žinomas, jis patikimesnis už tą, kuris paskambino, bet neturi biuro ir nežinia, kur prireikus jį rasti.
– Atėję į šią rinką tik pabandyti greitai iš jos iškrenta. Kartais būna, kad vieną būstą pardavinėja trys brokeriai: gal juos savininkas pasamdė. Dažniausiai nekilnojamojo turto agentūra su būsto savininku susitaria, kad jis į kitą agentūrą nesikreips, tačiau su šia sąlyga savininkas gali ir nesutikti, – pasakojo brokeris, dirbantis visoje Tauragės apskrityje. – Kas dėl manęs, aš dirbu griežtai: iš anksto aptariame sąlygas, pasirašome sutartį ir ja vadovaujamės.
Donatas Paulius prisiminė atvejį kaimyniniame rajone, kai pardavinėjančiam būstą žmogui paskambino netikras brokeris ir prisistatė žinomo brokerio vardu. Atvykęs pas savininką melavo, kad pavaduoja labai užsiėmusį bendradarbį. O ar brokeriai šmeižia ir sumenkina vienas kitą klientams, tai, pasak Donato, priklauso nuo žmogaus.
– Konkurencija turėtų būti kainos srityje ir sklaidoje internetinėje erdvėje. Pamatęs skelbimą galiu paskambinti būsto pardavėjui ir pasiūlyti savo paslaugas, tačiau jei kaina užkelta 2–3 kartus, vargu ar skambinsiu. Kartais žmonėms atrodo, kad brokeris iš didesnio miesto parduos brangiau, tačiau ar jis kaskart važinės į Tauragę pirkėjui aprodyti būstą, abejoju, – apie savo darbo principus kalbėjo D.Paulius. – Jei žmogus įduoda rankpinigius brokeriui, jis turi gauti pinigų paėmimo kvitą ar sąskaitą-faktūrą. Pas mus yra ir preliminari sutartis ar rezervacijos mokestis. Aš iš šio verslo išgyvenu, kitos veiklos man nereikia.
