Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Žiemai vis labiau įsismarkaujant, vasaros išmyluotus, sultingus ir chemijos nepalytėtus obuolius pardavinėja tauragiškis Kęstutis Bivainis. Jo išpuoselėtame sode užaugintų ekologiškų vaisių sočiai pakanka ne tik šeimai, draugams, bet dar lieka ir pardavimui, kadangi perteklių išmesti nekyla rankos.
Pirmiausia Kęstutis aprodė dėžėse, vėsioje patalpoje, sandėliuojamus raudonšonius ir geltonus obuolius, spėdamas rūpestingai nužvelgti, ar viskas taip, kaip reikia. Apžiūrėjus derlių, jis svetingai pakvietė į jaukius modernius namus, kuriuos neseniai su tėveliu baigė statyti savomis rankomis.
28-erių K.Bivainis pasakojo, kad užaugo pedagogų šeimoje, yra baigęs vadybos studijas, šiuo metu dirba formuotoju-montuotoju, tikisi ateityje sukurti nuosavą verslą. Bivainių šeimoje pomėgis auginti vaismedžius perduodamas iš kartos į kartą: Kęstutį kruopščiai prižiūrėti sodą mokė tėvelis, o šiam žinias perdavė senelis, gyvenantis Pasvalio rajone.
– Senelis – tikras šios srities žinovas, į obelį ar kriaušę jau senais laikais įskiepydavo keliolika skirtingų gardžių ir egzotiškų rūšių šakelių. Mes su tėčiu darome taip pat, todėl kiekviena sėklavaisių šaka užaugina skirtingus vaisius skirtingiems skoniams, – pasimėgaudamas pasakojo Kęstutis. – Mėgstu liestis prie žemės. Kruopščiai išgeniu, formuoju ir prižiūriu vaismedžius, todėl jie kasmet dera, o ne pramečiui, kaip pas daugelį augintojų. Niekuo netręšiu ir papildomai nelepinu, mat noriu, kad mažametis sūnus valgytų natūraliai užaugusius vaisius. Nepurškiu ir nuo kenkėjų, pasinaudoju natūralia apsauga – paukšteliai surenka kirminėlius. O kad juos priviliočiau, į vaismedžius įkeliu daug inkilų, netrūksta ir lesyklėlių, į kurias šaltuoju metu sparnuočiams beriame lesalo. Tokia taktika pasiteisino – kieme ir sode visuomet daug čirškaujančių plunksnuočių.
Obuoliai per žiemą laikomi vėsioje patalpoje gražiai sudėti į dėžes
Pašnekovo nuomone, Tauragėje obuoliai mėgstami, tik čia nėra didžiulių sodų ir sodininkystės ūkių, kokius galima pamatyti važiuojant į Biržus ar Pasvalį. Šiuo metu Kęstutis parduoda žieminių veislių obuolius, kurie išsilaiko net iki birželio mėnesio, jų yra saldesnių ir rūgštesnių. Vasarinius ir rudeninius obuolius maišais išdalija draugams, kaimynams ir bendradarbiams – svarbu, kad derlius perniek nenueitų. Obuolių perteklių vyras parduoda trečius metus, jau turi lojalių klientų, kasmet perkančių pirmiausia iš jo. Turguje jis neprekiauja, tik įdeda skelbimą į feisbuką, Tauragės ūkininkų turgelį. Didžiausias iš jo vienu kartu nupirktas kiekis – 30 kg. Perkantieji iki penkių kilogramų patys pasiima prekę, o pageidaujantiems didesnio kiekio Kęstutis pristato reikiamu adresu. Tik prieš Kalėdas pradėjo prekiauti, o jau pusę turimo kiekio išpardavė. Dažnai jo obuoliai pigesni už parduodamus parduotuvėse.
Pasak K.Bivainio, šiemet vaismedžiai gausiau derėjo, tačiau yra truputį smulkesni palyginti su praėjusių metų sezonu. Jo šeima labai mėgsta obuolius, spaudžia iš jų sultis, juos džiovina, su sultimis marinuoja burokėlius, obuolių sūrius gamina. Jie iš senelio perėmė paprotį, virtusį tradicija – kiekvienam, užsukusiam į svečius, dosniai įdeda obuolių lauktuvėms. Kęstutis ragina tauragiškius valgyti ne chemikalais apdorotus mandarinus ar apelsinus, o kramsnoti lietuviškus, su meile užaugintus obuolius. Juk žmogaus organizmui labiausiai tinka tai, kas auga jo gyvenamojoje aplinkoje. Vyras pasidalijo karčia patirtimi, kai sūneliui suvalgius pirktinį pomidorą jam staiga pasireiškė alerginis bėrimas. Tuomet pamanė, kad vaikas netoleruoja pomidorų. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad užaugintais savame šiltnamyje gali gardžiuotis kiek panorėjęs ir jokių blogybių nenutinka.
Todėl sodininkas mėgėjas Kęstutis siūlo turintiems galimybę patiems sodinti ir auginti vaisius bei daržoves, labai nesigundyti atvežtiniais, kol aplink yra nebrangių ir ekologiškų vitaminų šaltinių.
