Vėlinių tradicijos: naujovės čia sunkiai prigyja

Artėjant Vėlinėms – mirusiųjų pagerbimo šventei, pats darbymetis gėlininkams. Floristė Alfreda Rūkaitė gėlių saloną įkūrė prieš 24-erius metus, todėl žino, kaip keitėsi kapų puošimo mados, ar tauragiškiai mėgsta naujoves. Verslininkė pasakoja apie vis stiprėjančią konkurenciją ir savo verslo sezoniškumą. Kokios šventės gėlininkams pelningiausios, o kokios „tuščios“?

Prekyboje – štilis

Pasak Alfredos Rūkaitės, nuo mažens jai patiko augalai, jos namuose visada daug gėlių, nepaliestos šalnų jos žydi ir kieme. Dėl savo pomėgio pasirinko agronomės specialybę, tačiau mieste užaugusi kaime užsibuvo tik pusmetį. Grįžusi į Tauragę gėles pardavinėjo kioskelyje netoli policijos komisariato, įsigijusi patalpas Gedimino gatvėje įrengė gėlių saloną. Ne vienas dešimtmetis prabėgo kuriant puokštes ir kompozicijas, parduodant vazonines gėles.

– Namuose turiu be galo daug augalų, man patinka auginti iš daigelio, auginio ar sėklos. Kai dukrai buvo metukai, pradėjau verslą. Sunku buvo dvejus metus, paskui vis labiau sekėsi. Užklupus 2008 m. krizei taip sunku nebuvo, kaip šiemet per karantiną: mėnesį nedirbau, teko daug gėlių išmesti, – sudėtingą šių metų pavasarį prisiminė floristė. – Nuostolių draudimas nepadengė, nors mano prekės apdraustos. Karantino pradžia sutapo su prekybos sezono pradžia: gėles apie pusmetį aktyviau perka, pusmetį – mažiau.

Šiuo metu Alfredos salone vazoninių gėlių pasiūla mažesnė nei įprastai, nes savininkė baiminasi jų daugiau parsivežti – svarsto, ar neteks vėl uždaryti gėlių salono, jei valdžia paskelbtų karantiną. Čia didelis įvairių formų ir dydžių žvakių pasirinkimas – jų yra apie 30 rūšių, daug skintų rožių ir įvairių interjero smulkmenų, padedančių sukurti jaukią aplinką. Daug gaminių su dirbtinėmis tikroviškos išvaizdos gėlėmis.

– Anksčiau Vėlinėms labiau pirkdavo žydinčių gėlių šakeles, o dabar – kompozicijas. Sausais augalais prekiaudavau, dabar jie nepaklausūs. Jei sukuriu tai, kas didmiesčiuose populiaru, vietiniai klientai apžiūri, bet perka įprastas puokštes. Naujovės čia sunkiai prigyja, – kalbėjo floristė. – Puokščių kainos svyruoja nuo 6 iki 30 Eur, galima užsisakyti iš anksto. Suintensyvėjimo prekyboje dar nejaučiu: anksčiau nuo rugsėjo iki spalio vidurio daug pirkdavo, likus dviem savaitėms iki lapkričio 1 d. prekyba sulėtėdavo, o šiemet visas šis laikotarpis – ramus.

Reginos Genienės nuotrauka

Kukliai ir subtiliai

Floristei gražiau, kai ant kapo padedama puokštė, o ne chrizantemos plastiko vazonuose: kompozicija su dirbtinėmis gėlėmis bus graži iki pavasario, o skintos gėlės – tik iki pirmų šalnų. Pasak jos, nedera kapo apkrauti gausybe gėlių ir daugybe žvakių – reikia kukliai ir subtiliai. Pagerbdama mirusiuosius ji uždega 6 žvakes, kurios apšviečia kapo augalus ir puokštę. Nemėgsta raudonų ir mėlynų žiedų, todėl kurdama puokštes jų vengia, dominuoja pasteliniai atspalviai.

– Geriau du rožių ar kitų skintų gėlių žiedai nei chrizantemų kupstas ant kapo. Yra žvakių, kurios tik spingsi, bet šviesos neskleidžia. Populiariausios vidutinio dydžio platesnės žvakės, degančios dvi paras. Praktiškas dalykas – viena didelė žvakė su keičiamu įdėklu, nes tokią galima naudoti ne vienus metus, – patarimais dalijosi gėlininkė, verslą pradėjusi su dirbtinėmis gėlėmis, nes daug skintų parsivežti nerizikuodavo. – Dabar kokybiškas dirbtines gėles sudėtinga atskirti nuo tikrų. Metams bėgant kapų puošimo mados menkai keitėsi, gal man taip atrodo todėl, kad mano klientai nuolatiniai. Jie perka didesnes, pailgas ir apvalias, bet ne lašo formos puokštes. O rožes ir chrizantemas visada mėgo. Mano kompozicijos žemos ir tvirto pagrindo, todėl vėjas jų nenupučia.

Alfredos Rūkaitės nuomone, kapą nuolatos prižiūrintis žmogus papuošimui gali rinktis puokštę tokios spalvos, kuri jam patinka, o ateinantiems pagerbti mirusiojo derėtų rinktis baltus žiedus – taip bus išvengta margumyno. Balta spalva dera su visomis spalvomis: ir geltona, ir violetine. Alfreda sako – jei žvakė didesnė, užtenka vienos, jei labai mažytės – tuomet reikėtų dviejų. Svarbu puokštę priderinti prie antkapio, augančių augalų ir skaldelės atspalvio. Salone apsilankantys vyresni pirkėjai dažniausiai renkasi baltas gėles, o jaunesni – pastelinių spalvų.

Puokščių nebeperka

Norintys sutaupyti nusiperka įvairių priemonių prekybos centruose ir patys kuria puokštes. Gėlininkė teigia, kad dirbtinės gėlės nors ir pigesnės, neretai būna neišvaizdžios, nekokybiškos, suglamžytais žiedlapiais, be to, ne kiekvienas geba sukurti skoningą kompoziciją. Ne kartą moterys jai guodėsi, kad nepavyko: tik nuostolių patyrė ir nuotaika subjuro.

– Nieko nesutaupo, o sukurti gražią puokštę ne taip paprasta, nes reikia ne tik įvairių priemonių, bet ir žiedlapius pagarinti, tinkamai šakelę palenkti, suderinti, reikia žinoti daug subtilybių. Juk Vėlinių šventė tik kartą metuose – kapus reikia puošti skoningai. Žvakių kainos mano salone penkerius metus nekinta (0,50–25 Eur), puokščių taip pat nepabranginau, – teigė verslininkė. – Mano salone dirbtinės gėlės kokybiškesnės už tas, kuriomis prekiauja gatvėje, o kainos nelabai skiriasi. Žvakes klientai mėgsta iš anksto nusipirkti, labai populiarios tos, kurias papuošiu gėlėmis.

Pasak A.Rūkaitės, jos salone daugiausiai gėlių nuperka moterų, ypač mamų, šventėms. Minint Motinos dieną pelnas būna didesnis, nes gėlių artimieji veža ir į kapus. Vėlinėms, jei orai šilti, žmonės perka skintų gėlių puokštes, atvėsus orams visų žvilgsniai nukrypsta į kompozicijas su dirbtinėmis gėlėmis.

– Mamos dienai tik parvežu gėlių, o Vėlinėms artėjant darbo trigubai daugiau: mėnesį ruošiesi, kuri kompozicijas ir svarstai, ar sugrįš investicijos. O štai Rugsėjo 1-oji – „tuščia“ diena. Anksčiau mokiniai prieš savaitę mokytojams užsakydavo puokščių, dabar tai retas dalykas. Gal todėl, kad mieste 25–30 gėlių prekyviečių, o ir mokinių sumažėjo, – svarstė floristė. – Švenčių tradicijos keičiasi: eidami į šventę svečiai dažniausiai neša vieną gėlės žiedą, balioną ir vyno ar šampano butelį, o ne didelę puokštę gėlių. Tokie atvejai būna pavieniai, daugiau rožių perka vaikinai savo merginoms. Ir laidotuvėms tauragiškiai nebenori didelių puokščių, vainikų, vietoj jų – gėlių šakelės ar tik vienas rožės žiedas.

Konkurentų daugėja

Alfredos Rūkaitės gėlių salonas, įsikūręs netoli prekybos centrų Žalgirių mikrorajone, jaučia vis aršesnę konkurenciją, nes prekiaujančiųjų gėlėmis daugėja. Savininkė kasdien dirba nuo 9 iki 18 val., prireikus švenčių metu darbą pradeda 7 val., o baigia 21 val.

– Vėlinių puokštėmis prie kapinių ir ant šaligatvių prekiauja ne tik gėlių augintojai – tuo metu visi tampa floristais. Tai kažkokia nesąmonė. Gal tada tokią praktiką reikia pritaikyti ir kitiems verslams: leiskim visiems Kalėdų proga savo kepinius, tortus ir pyragus pardavinėti gatvėse. Kodėl taip leidžiama gėlininkams? Mes laukiame visus metus visuotinių švenčių, o pelnosi kas tik panori. Mes juk negalime su visa parduotuve išeiti į gatvę, – ironizavo verslininkė. – Abejoju, ar kituose miestuose skiria momentiniams prekeiviams patogiausias vietas prekybai gėlėmis taip, kaip Tauragėje. Dėl to labai apmaudu.