Pažintinė ekskursija Žygaičiuose: susipažįstame su profesijomis

Spalio 14 d., per technologijų pamoką, 1G mokiniai su mokytojais Fabijonu Srugiu ir Birute Bacevičiene susiruošėme į profesinę ekskursiją Žygaičiuose. Mus domino medžio apdirbimo ir ugniagesio profesijos. Smalsu, kokius atlieka darbus minėtų profesijų atstovai, kokiomis sąlygomis jiems tenka dirbti. Tai sužinoti visai nesunku, nes šių profesijų atstovai dirba Žygaičiuose.
Apsilankėme medžio apdirbimo UAB įmonėje „Kinivarpa“, įkurtą 2002 metais Šilalėje. Jos pagrindinė veikla – tarinių ruošinių ir lentučių gamyba, įvairių matmenų statybinės medžiagos pjovimas, lauko baldų, pavėsinių, pirčių, sūpynių, šulinių gaminimas ir apdaila. Šios įmonės direktorius – Erikas Rudzinskas. Jis mus ir pasitiko, trumpai supažindino su medienos transportavimu, kaina, medienos ruošinių paskirstymu, jos eksportu net į Arabiją. Rodė stakles, padedančias apdirbti medį įvairiems lauko statiniams ir lauko baldams. Lauko baldai gaminami iš ąžuolo medienos ir yra pritaikyti lauko sąlygoms. Direktorius sako, kad tokie baldai – ilgaamžiai. Patalpos ten šaltos, vieni darbuotojai dirba penkias darbo dienas nuo 8 iki 17 val., kitų darbas pamaininis, nuo 8 iki 21 val. Šiuo metu įmonėje dirba apie 40 kvalifikuotų darbuotojų. Nuolat investuojama į įrenginių atnaujinimą. Įdomu tai, pasak direktoriaus, kad vieno darbuotojo darbo vietai įrengti reikia apie 150 tūkst. Lt. Labai gaila, kad negalėjome pamatyti viso medžio apdirbimo proceso, nes įmonėje tuo metu buvo pietų laikas. Tačiau pakanka pamatyti bendrą vaizdą, sąlygas, darbo vietą, kad susidarytum nuomonę apie medžio apdirbėjo profesiją. Čia svarbu laikytis darbo saugos reikalavimų, reikalinga fizinė jėga, turi pažinti medieną, žinoti jos rūšis, gebėti rūšiuoti medieną, žinoti fizines, mechanines ir technologines savybes, medienos pjovimo pagrindus, pjovimo būdus, paruošti medieną apdirbimui, matuoti ir žymėti medieną, rankiniu būdu apdirbti medieną, dirbti rankiniais elektriniais medienos apdirbimo įrankiais, žinoti medienos apdirbimo staklių paskirtį, konstrukciją, valdymą, reguliavimą ir daug kitų dalykų.Aplankėme ir Žygaičių priešgaisrinės ugniagesių tarnybos komandą. Šios profesijos atstovai saugo įvairių nuosavybės formų turtą nuo gaisrų, atlieka pirminius gelbėjimo darbus katastrofų, gamybinių avarijų metu, teikia techninę pagalbą rajono organizacijoms ir gyventojams ekstremalių situacijų atvejais. Tėveliai mums nuo mažų dienų skiepijo, kad pagrindinės gaisrų priežastys – žolės, ražienų deginimas, neatsargus elgesys su ugnimi, elektros įrenginių eksploatacijos taisyklių pažeidimai, krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, padegimai. Tai patvirtino ir ugniagesys. Vyrai dirba pamainomis, kas keturias dienas, budi visą parą. Vienas tos dienos pamainos ugniagesys mus lydėjo prie mašinų, paruoštų vykti į gaisrą. Žygaičių UK mašina įspūdinga. Ji labai sena – 1970 metų, sunkiasvorė, šešiaratė, joje trys tiltai, talpa – tik 2,5 tonos. Pasak ugniagesio, mašina labiau pritaikyta traukti kitą gaisrinę (įklimpusią), o ne gesinti gaisrą, mat, ji rieda tik 40 km/h greičiu. Tauragės rajone tokia mašina yra tik viena.Ugniagesio profesija nekelia didelio susižavėjimo, vien pamačius mašiną, išgirdus sireną užplūsta nemalonūs pojūčiai – karštis, liepsnos, žmogaus klyksmas, pagalbos šauksmas ir t. t. Ugniagesiui reikalingas fizinis pasirengimas, žinios ir praktiniai įgūdžiai, gelbėtojui būtinos tokios asmeninės savybės kaip greita reakcija, atjauta ir kito nelaimės supratimas, atsakingumas, kruopštumas, sąžiningumas ir psichologinė patirtis. Ne kiekvienas galėtų būti ugniagesys, bet tai kilni profesija. Lukas Jakas,1G klasės mokinys