Griūva ir kitas Meilės alėjos galas

Tauragės meilės alėjos epopėja sugrįžo į pradinį tašką – griūti pradėjus antrajam tako galui, savivaldybė liūdnai konstatuoja: tvarkymo darbai truks ne vienerius, o gal ir ne dvejus metus. Pastebėjus, kad takas gali nuslinkti ir ties „Versmės“ gimnazija, skubiai pasirašyta sutartis su „Dunokais“, kad šie šią Meilės alėjos vietą sutvirtintų bent laikinai. Kaip sutvirtinti šlaitą, Tauragės valdininkus konsultuoja sostinės Gedimino kalno tyrimus atlikę ekspertai.

Kadaise buvo skardis

Kad Meilės alėjos takas slenka ir iš kitos pusės, pasak savivaldybės Mažosios architektūros komisijos pirmininko Tomo Raulinavičiaus, pastebėta jau senokai, gal prieš kelis mėnesius – jis įdubo, įlūžo ir stipriai pasviro apsauginė tvorelė. Prieš pat miesto šventę, atvėrus praėjimą gyventojams, buvo nuardyta dalis tako trinkelių ir pasiruošta sutvirtinimo darbams.

Miesto šventės metu takas buvo atviras praeiviams, ties apžvalgos aikštele savivaldybės įmonės „Dunokai“ darbininkai išpylė laikinus asfalto takelius. Tačiau ir ne specialistui aišku, kad visa tai labai laikina – visas takas įdubęs, pasviręs, tvora keliose vietose įlūžusi, šviestuvai išsivartę ir seniai neveikiantys.

Meilės alėja smunka, tvorelės pamatai įlūžo. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

„Tauragės kurjerio“ kalbintas šioje miesto vietoje nuo pat gimimo gyvenantis vyras sakė visai nesistebintis, kad tai vyksta.

– Žmonės jau pamiršo, kaip atrodė ši vieta iki remonto 1970 metais. Čia buvo skardis, atodanga. Vaikas dar buvau, puikiai prisimenu, kaip viskas atrodė – žmonių tvartai tiesiog kabėjo ore, medžiai nugarmėdavo nuo skardžio. Vieną dieną medis dar šaknimis įsikabinęs į gruntą, o, žiūrėk, rytą jau išeini ir jo nebėra – nuplaukęs Jūra. Darbai čia vyko grandioziniai – visas šlaitas sukurtas dirbtinai, sunkvežimiais gruntas suvežtas, melioracija įrengta, medžiai susodinti. 50 metų laikė, neremontuojant, nesirūpinant kitaip ir būti negalėjo, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo einantis Meilės alėjos taku sutiktas vyras.

O štai savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas T.Raulinavičius įsitikinęs, kad su gamta vargiai pakovosi. Jis mano, kad remontuoti Meilės alėjos neverta, palikti reikėtų paprastą takelį ir tiek. Kitaip mokesčių mokėtojams tai kainuos didžiulę sumą.

„Dunokai“ žada, kad su laikino sutvirtinimo darbais ilgai netruks. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Grįžta į pradinį tašką

Tauragės savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė, paklausta, koks likimas laukia Meilės alėjos ir kokius darbus savivaldybė artimiausiu metu planuoja, patikino, kad jie bus ilgi. Teismą su krantinę remontavusią Šilutės bendrove savivaldybė pralaimėjo, todėl už atnaujinimo darbus mokės pati.

– Pasirašėme alėjos sutvirtinimo sutartį su „Dunokais“, darbai ten jau vyksta. O apskritai dėl visos Meilės alėjos užsakėme naujus tyrimus. Pirmiausia geologinius. Jų rezultatus turime netrukus gauti. O paskui laukia visi kiti etapai. Tie procesai, žinoma, užtruks. Todėl norime, paprastai kalbant, ūkiniu būdu aptvarkyti bent tai, kas yra, nes taip gyventi negalima. O visos Meilės alėjos renovacija, kol dar sutvarkysime visus reikiamus dokumentus, gali užtrukti mažiausiai iki dvejų metų. Šiemet tikrai nesuspėsime, – kalbėjo G.Rakauskienė.

Savivaldybės administracijos vadovė atskleidė, kad dėl šlaito sutvirtinimo net tariamasi su Vilniaus Gedimino kalno atstatymo ekspertais. Esą šių laikų technologijos, tokios, kaip interaktyvi modeliacija, tikrai pajėgios šlaitą atkurti.

– Iš esmės viską reikia pradėti nuo nulio. Grįžtam į pradinį tašką, o kaip seksis, pasižiūrėsim, – sakė G.Rakauskienė.

„Dunokai“ žada, kad su laikino sutvirtinimo darbais ilgai netruks. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Nestabilus visas takas

Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Faustas Sragauskas patvirtino, kad jau gauta užsakyta Jūros šlaito toponuotrauka.

– Ieškosim sprendinių, ką daryti toliau. „Dunokai“ laikinai sutvirtins, kad negriūtų kitas galas. Sutvarkyti viską įmanoma, tik reikia priimti teisingus sprendimus. Neaišku ir kiek tai galėtų kainuoti. Kai turėsime techninę dokumentaciją, bus aiškiau. Šiemet gal techninės dokumentacijos rengimas ir prasidės, bet darbai tikrai dar nebus pradėti, – patikino Statybos skyriaus vedėjas.

Meilės alėją tvirtinančių „Dunokų“ vadovas Edikas Aleksa tikisi darbus užbaigti per mėnesį.

– Dar prieš šventę buvom darbus pradėję, bet norėjom per šventę palikti taką atvirą praeiviams. O dabar gręžiam polius, dedam specialius sutvirtinimus. Bandysim sutvirtinti, kad toliau negriūtų. Visas takas pradeda slinkti. Ir vidurys nestabilus jau, trinkelės smunka, – pastebėjo „Dunokų“ vadovas.

Obeliskus kapinėse griaus

Savivaldybės mažosios architektūros komisija „Tauragės kurjerį“ informavo ir apie kitus planuojamus darbus. Pasak T.Raulinavičiaus, praėjusią savaitę sušauktas posėdis dėl Tauragės ir Skaudvilės sovietinių karių kapinių obeliskų vertingų savybių nustatymo. Preliminariai sprendimas nugriauti šiuos paminklus gautas.

– Oficialaus rašto dar neturim, bet preliminariai sprendimas jau priimtas. Bus leista paminklus demontuoti. Tik nežinau, ar jų pašalinimui reikės tarybos sprendimo. Mačiau, Vilniuje taryba tvirtino, – informavo T.Raulinavičius.

Kada paminklai turėtų griūti, komisijos pirmininkas tiksliai atsakyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad šią vasarą tai tikrai bus padaryta. Tik reikės išspręsti dilemą, kur juos nuverstus dėti – ar nugabenti į Grūto parką, jei jis priims, ar sunaikinti?

– Jei vežtume į Grūto parką, tai atsiranda techninių užduočių, nuvežti tokius paminklus nėra labai lengva. Tačiau kažin ar Grūto parkas norės tokių obeliskų, kiek žinau, jie nori įmantresnių paminklų, kad tiktų turistams apžiūrėti. O mūsiškiai antkapiniai, nieko įspūdingo, – svarstė T.Raulinavičius. – Jei Grūtas nenorės, gal tiesiog sumalti ir viskas.

Savivaldybės atstovas patikino, kad kadaise buvo svarstymų šioje miesto vietoje apskritai naikinti kapines, karių palaikus perlaidoti, o sklypą šalia Dariaus ir Girėno gatvės skirti rekreacinėms reikmėms.

– Kiek žinau, anksčiau verslas buvo tokią idėją iškėlęs. Svarstyta, kad galima čia būtų įkurti poilsio zoną ar net prekybos centrą, tačiau tai buvo tik svarstymai. Pastaruoju metu tokių minčių negirdėjau, – patikino T.Raulinavičius.

Mintis naikinti sovietinių karių kapines garsinti baiminamasi dėl visuomenės reakcijos. Be to, beveik toje pat miesto vietoje, tik kitoje gatvės pusėje yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai. Abejų kapinių teritorijomis rūpinasi miesto seniūnija.