Būstas kaime – perpus pigesnis

Vos 8 kilometrai nuo Tauragės, nuosavos žemės sklypas, švarus oras ir tyla – privalumai, kuriuos vardija miesto triukšmą į Lauksargių ramybę iškeitę Asta ir Ovidijus.

Šiandien nekilnojamojo turto puslapiuose skelbiama vos apie vieną parduodamą namą Lauksargiuose. Už suremontuotą 160 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namą, kuriame gyventi galima iškart, savininkas prašo 32 000 eurų. Prie namo – 15 arų vaismedžiais apsodintas sklypas, kieme – ūkiniai pastatai ir lauko namelis-sandėlis, kuriame tilps ne tik aplinkai gražinti skirtas inventorius, bet ir žiemai suruoštos maisto atsargos. Už tokį pat namą Tauragėje ar keletą kilometrų aplink miestą prašoma dvigubai daugiau. Norintieji parduoti namus Lauksargiuose pirkėjų ilgai nelaukia. Prieš keletą savaičių 125 kvadratinių metrų namas, stovintis 28 arų sklype, parduotas už 45 000 eurų. Gyventi kaime apsisprendžia vis daugiau jaunų žmonių.

Jauniausi Lauksargių gyventojai Asta ir Ovidijus į kaimą atsikėlė šių metų pradžioje. Abu dirba Tauragės policijoje, į darbą kasdien važiuoja automobiliu. Kai aplankėme naujakurius prie miško įsikūrusioje sodyboje, Ovidijus kaip tik meistravo naują voljerą iš prieglaudos paimtam šuniui.

Vaikinas kilęs iš Plungės, į Tauragę jį parviliojo darbe sutikta sužadėtinė. Merginos gimtinė – Pagėgių savivaldybėje.

– Ovidijaus tetos, seneliai kilę iš Tauragės. Jis kažkada mokėsi su mano broliu, mus supažindino ir dabar esam kartu, – meilės istorijos pradžią prisiminė Asta.

Už naujuosius namus pareigūnai sumokėjo 53 000 eurų. Už tokią sumą mieste būtų galėję įsigyti tik butą.

– Ilgai ieškojom gero varianto. Buvom nusprendę, kad geriausia vieta gyventi kaime, nebuvo net svarbu, į kurią pusę nuo miesto įsikursime. Skelbimą, kad parduoda šią sodybą, matėme ne vieną dieną, bet iš pradžių net neplanavome apžiūrėti. Nuotraukose namas atrodė labai didelis, iš viso – 230 kvadratinių metrų. Bet atvažiavus ir pamačius abejonių neliko. Susitvarkėme paskolos dokumentus ir atsikraustėme į Lauksargius. Teritorija didelė, darbų yra, tvarkomės po truputį. Apeini vieną galą – jau reikia šienauti kitą. Tačiau nei man, nei Astai kaimo darbai nesvetimi, – pasakojo Ovidijus.

Įsigijusi namus, pora planuoja ir vestuves. Kada jos – mįslingai nutylėjo.

Į namą pareigūnai galėjo kraustytis iš karto, bet nutarė atnaujinti kambarius. Daugiau investicijų ir darbo pareikalavo aplinka. Buvęs sodybos šeimininkas – garbaus amžiaus. Kiemas jau seniai buvo nešienautas, įvažiavimas į namus irgi apleistas.

Paklausti, ar jau pažįsta kaimynus, naujakuriai sakė, kad vietiniai labai draugauti dar nesisiūlo, o patiems eiti pažindintis nėra laiko.

– Šalia gyvena ūkininkų šeima. Juos pažįstam. Su kitais gal susipažinsime vėliau. Čia labai ramu, tylu, gyvenam miestelyje, o atrodo tarsi gyventume vienkiemyje, – apie gyvenimą kaime pasakojo pora.