fbpx

Grūdinių kultūrų plotai didėja, gyvulių mažėja, lenkai superka derlių

Dalintis:

Tauragės rajono žemdirbiai augina ne tik įprastas grūdines kultūras – kasmet jie vis didesniuose plotuose sėja vasarinius ir žieminius rapsus, grikius. Linai laukuose vis dar  retas dalykas, o pluoštinių kanapių plotai sumažėjo perpus. Rinka diktuoja ką sėti – pavyzdžiui, kaimyniniame Šilalės rajone grikiai auginami lenkams. Dosnaus jų pasiūlymo tikimasi sulaukti ir Tauragės krašte. Grikių kainos pasiekusios piką.

Pievos virsta arimais

Pasak savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjos Ramutės Noreikienės, Tauragės rajone mažėja pievų, didėja ariamos žemės plotai, kuriuose sėjamos įvairios grūdinės kultūros. Vasariniai ir žieminiai rapsai bei įprastos grūdinės kultūros auginamos 14 tūkst. ha plote, (vien rapsais apsodinta 2,2 tūkst. ha), grikiai sėjami 84 ha, linai – 5 ha, o lubinų auginama labai mažai. Iš viso Tauragės rajone yra 51 tūkst. ha dirbamos žemės. Vis daugiau pievų išariama todėl, kad nebėra poreikio – išparduodami gyvuliai.

– Pagal deklaracijas matau, kad po truputį krypstame į grūdinių kultūrų auginimą, nors nėra našios mūsų žemės. Pagrindinės priežastys tos, kad pieno ūkių laikytojai yra vyresnio amžiaus, kad jų vaikai nenori perimti ūkio ir liepia tėvams parduoti gyvulius. Išnaikinę karvių bandas ir nenorėdami apleisti žemės, jie nusprendžia sėti grūdus, jų plotus vis plečia, – pasakojo skyriaus vadovė. – Juk kuo mažiau gyvulių, tuo mažiau savo reikmėms sunaudoja grūdų – taip atsiranda grūdinių kultūrų perteklinis kiekis savai rinkai, jeigu jų neeksportuoja. Kai rinkoje per didelė pasiūla, tuomet sumažėja kainos. Šiemet buvo gana neblogas grūdinių kultūrų derlius, nors prastesnės kokybės. Bet kai daug prikūlė, tai tą patį uždirbo. Viską žmonės priaugintų, tik kad pavyktų parduoti.

Reginos Genienės nuotrauka

Vis dažniau žemdirbiai augina žieminius ir vasarinius rapsus. Juos sėja darydami sėjomainą, nes tris metus auginus grūdines kultūras tame pačiame lauke, būtina sėti kitos kultūros augalus. Pasak Ramutės Noreikienės, kviečiai ir miežiai iš dirvos įsisavina panašias medžiagas, o rapsai – kitas. Jų išsikerojusios šaknys pakeičia žemės struktūrą, jiems reikalingos kitos medžiagos, todėl dirva nėra vis labiau alinama, bet ilsisi.

Rinka – nenuspėjama

Šiemet labai brangūs grikiai – už toną moka daugiau nei 500 Eur, rinkoje jų labai trūksta. Ši situacija džiugina kaimyninio Šilalės rajono žemdirbius, kurie su lenkais sudarė pelningą sutartį – grikius augina 200 hektarų plote, o lenkai už toną sumoka 500 Eur. Grūdininkams nereikia rūpintis derliaus realizavimu. Lietuvos vidaus rinkoje pernai už grikių toną mokėjo 300-350 Eur, šiemet – 500-520 Eur. Tūkstančius tonų grikių ir anksčiau išveždavo iš Lietuvos, ypatingai ekologiškus.

– Grikių kainos vis kyla, jų paklausa didelė, kas juos augina, tie – laimingi. Lenkų atstovai lankėsi Šilalėje, jie žemdirbius prikalbino sėti grikius ir įsipareigojo juos nupirkti. Į mūsų rajoną dar neatėjo tokia naujiena, gal kitais metais ir pas mus lenkai užsuks su pasiūlymais, – kalbėjo specialistė. – Lenkai sukėlė Lietuvoje konkurenciją: jiems augina – jie nuperka, todėl grikių pradėjo trūkti Lietuvos rinkai, dėl to sparčiai šoktelėjo kainos.

Tauragės rajone grikiai yra naujiena, nes jie būdavo auginami labiau skurdesnėse žemėse. Tauragės krašte žemės nėra labai derlingos –  iš hektaro vidutiniškai prikulia 5-7 t grūdų, kituose derlingų žemių rajonuose prikulia 10-12 t iš hektaro, o jei ten uždera tik 7 tonos, tai žemdirbiai būna labai nepatenkinti. Šilalės rajonas negali pasigirti derlingomis žemėmis, todėl lenkų pasiūlymas jiems labai parankus ir pelningas.

Kanapės – nuvylė

Prieš keletą metų energingai Tauragės krašte buvo pradėtos auginti kanapės – iš pradžių jomis  apsėjo 20-30 ha, o pernai – net 111 ha. Šiais metais kanapės pasėtos tik 56 ha, per metus jų plotai sumažėjo perpus. Žemdirbiai buvo raginami auginti kanapes, jiems pasakojama apie greitą ir didelį pelną. Laikui bėgant kanapių augintojai nusivylė, nes jas auginti labai sunku: laukus, kuriuose kanapės augo, labai sunku įdirbti, likusius stagarus sudėtinga aparti, jie per žiemą nesupūva, gana sunkiai su jomis susidoroja kombainai. Dažnas augintojas ne pelno sulaukė, bet nuostolių.

– Labai staigus kritimas: buvo 111 ir staiga – tik 56 hektarai. Sumažėjo kanapių plotai dėl to, kad jų arbatas, žiedynus labai sunku realizuoti. Stringa Kėdainių gamyklos, raginusios žemdirbius auginti kanapes ir žadėjusios perdirbti jų pluoštą, veikla, – pasakojo Ramutė Noreikienė. – Žmonės nepatenkinti, bet Lietuva nebesprendžia tų klausimų, Seime vis pasvarsto, patvirtino be kanabinoidų (ne narkotines) kanapes, jas žmonės ir augino. Perspektyva su kanapėmis – ne kokia, ėmęsi šios veiklos patyrė finansinių nuostolių. Kanapių naudingos sėklos ir lapai, stiebas – pluoštui, o šaknys – vaistai nuo podagros, iš jų spaudžia aliejų.

Žemdirbiai nesikooperuoja

Žemės ūkio bendrovių Tauragės rajone, kuriuose įdarbinti buhalteriai vestų apskaitą, nėra. Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovę (Tauragės raj.) valdo šeima, ji turi juridinio vieneto statusą.

– Kokia ta žemės ūkio bendrovė: turi vardą, bet ne taip, kad būtų gamybiniai pastatai ir kontora. Ūkininkai rajone nesikooperuoja todėl, kad smulkieji ir taip mažai gauna už pieną ir grūdus, o reikėtų išlaikyti apskaitos darbuotojus ir mokesčius mokėti, tai jiems neapsimoka. Išlaikyti kooperatyvą yra brangu, – kalbėjo vadovė. – Stambieji ūkininkai eina į grūdininkų kooperatyvą, toks yra Nemakščiuose, tampa jo nariais, per jį realizuoja derlių ir žaliavą. Grūdininkų mūsų rajone, auginančių vien grūdus, nėra daug: vienas valdo apie 500 ha, vienas apie 400 ha, du – apie 300 ha, aštuoni – daugiau nei 100. Yra du grūdininkai, turintys apie 1000 ha, tačiau jų žemės nusidriekia į kitą rajoną.

Dabar rapsai nežydi

Ruduo iki šiol lepina šiluma, todėl rugpjūčio pabaigoje ūkininkų pasėti žieminiai rapsai sparčiai auga, jų lapai suvešėję, tačiau jie nežydi. Tarp rapsų, pasak Ramutės Noreikienės, gausiai ir geltonai pražydo garstukas, kurio sėklos buvo įsimaišiusios. Šiuo metu tariamai žydinčius žieminių rapsų laukus galima pamatyti ne tik Stragutės, bet ir kituose kaimuose.

– Kai šilti orai, rapsai priaugina daug lapų, sparčiai suvegetuoja, todėl prasidėjus šalnoms jie labai nukenčia. Pernai irgi tas pats buvo: rapsai labai suvargo žiemos metu ir pavasarį sunkiai atsigavo, juos gaivino ir gelbėjo tręšdami, – pasakojo specialistė. – Vėliau, rugsėjo mėnesį, rapsus sėti ūkininkai nesiryžta – o jeigu bus įprastas ruduo ir jie nespės sulaukti brandos, tinkamos žiemoti? Ne rapsai žydi, o garstukai.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą