Į „Tauragės kurjerio“ redakciją kreipėsi Juodpetrių sodų bendrijoje nuosavybę turinti tauragiškė. Moteris papasakojo apie nesibaigiančius savo vargus – saugodamasi šernų sklypą apsitvėrė, tačiau prieš kelias dienas nuvykusi dalį tvoros rado išverstą. Apie nevaldomai siautėjančius šernus Zofija pranešė policijai, kreipėsi į aplinkosaugos specialistus ir Tauragės seniūniją.
Tauragiškė Zofija (83 m., redakcijai pavardė žinoma) sako, kad jos problemos niekas nesprendžia jau dešimtmetį. Senolė pernai savo sklypą Juodpetrių soduose aptvėrė segmentine tvora, o mažą tvenkinuką, priklausantį jai ir kaimynui, prieš keletą metų pasiūlė panaikinti. Moteris teigia, kad kaimynas į jį pila maisto atliekas, todėl vasarą uodai veisiasi, nemalonus kvapas nosį riečia ir šernai braunasi. Kol nebuvo tvoros, senolė savo valdas nuo šernų saugojo elektriniu piemeniu, tačiau rytais jį išjungti, o vakarais įjungti jai buvo per sudėtinga. Neapsikentusi sklypą aptvėrė.
– Šita kūdra priklauso man ir kaimynui. Kai kaimynas ten pradėjo pilti atliekas, aš pasiūliau visai ją panaikinti, kad nesiveistų uodai ir nesmirdėtų. Sutiko. Užvežiau molio ir žvyro, šakų dėjau į dugną, šiemet dar užpilsiu molio ir mano pusė bus tvarkoje. Kaimynas turi daug obelų, į kūdrą verčia obuolius, maisto ir ne maisto atliekas, per vasarą pila paplavas, todėl ten baisi smarvė, uodų stulpai, artyn negali prieiti, – pasakojo tauragiškė, vasaromis iš miesto išsikraustanti į sodą. – Prašiau gražiuoju nemesti į tvenkinį vaisių, maisto atliekų, nes rūgstančius obuolius kaip kokį vyną skanauti įsigudrino šernai, tačiau kaimynas nereaguoja. Ta vieta – tikras masalas šernams.
Pasak moters, tvenkinukas liko už jos sklypo tvoros – norint per jo vidurį tverti tvorą, būtų tekę kalti polius. Dėl šių priežasčių tvorą ji tvėrė toliau nuo buvusio tvenkinuko, o ribą kaimynas pažymėjo ištempęs virvę.
– Ištempė virvę ir daro ką nori, nes jo pusė. Žiemą atveža iš buto ir meta maisto atliekas, ten yra ko tik nori: blynų, duonos, batonų, lupenų. Seniai jie tą daro, rudenį palieka kopūstus, kitas daržoves, todėl šioje vietoje šernai maitinasi daugybę metų. Ilgai kentėjau, bet šeštadienį nuvažiavusi pamačiau, kad išverstas vienas mano tvoros segmentas, sulaužytas. Šernai obuolių ieško, išknisa gilias duobes. Kreipiausi į policiją ir į aplinkosaugininkus, – kalbėjo moteris. –Seniūnę išsikviečiau, ji buvo atvykusi pažiūrėti, žadėjo įspėti kaimyną. Policijai parašiau pareiškimą. O aplinkosaugininkas sakė, kad yra skyrius savivaldybėje, ten reikia kreiptis ir atlygins man nuostolius. Bet eiti ten ir nervintis, nežinau, ką daryti.
Tauragės seniūnijos seniūnė Danguolė Jatautienė patvirtino, kad buvo nuvažiavusi į Juodpetrių sodus ir apžiūrėjo išverstą tvorą.
– Dar nenustačiau, kas moters kaimynai, dar aiškinuosi. Jie ištisai soduose negyvena, atvažiuoja. Ten – šernai, kaip ir visuomet, o priežastis – netvarkingai tvarkomos atliekos. Nuvažiavau, moteris manęs laukė, kartu nuėjome, apžiūrėjome, jos labai tvarkinga, gražiai prižiūrima sodybėlė. Kaimynas, naikindamas prūdelį, į jį meta maisto atliekas, jas ir šernų išmintus takus mačiau. O kai yra maisto atliekų, ko daugiau šernams bereikia. Juodpetriuose šernai tiesiog siaučia, – kalbėjo seniūnė.
Ketvirtadienį sulauktas atsakymas dėl prašymo atlikti tyrimą iš Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Petro Juknos tauragiškę Zofiją nuvylė.
– Ponas Jukna man sakė, kad jis ten buvo nuvažiavęs, apžiūrėjo, teigė, kad ten yra kompostinė ir kaimynas turi teisę ten kompostuoti, o šernai turi teisę kur nori eiti ėsti, jiems juk nenurodysi, kur maitintis. Sakė, kad aš be reikalo noriu tą kompostinę panaikinti. Bet ji liečiasi su mano sklypu, klausiau jo, ar jis įsivaizduoja, kas ten darosi vasarą. Bet man atsakė, kad neturi reikalo pradėti tyrimo ir neturi pastabų kaimynui. Aš domėjausi, žinau, kad kompostinės negali būti atviros, – pasakojo moteris.
Vietos aplinkosaugininkų neišgirsta moteris žada kreiptis į Aplinkos apsaugos ministeriją.